Pasak teisėjo, pašaliniai asmenys sugeba patekti į teisėjų tarnybines patalpas, kabinetus net ir tada, kai patekimas į jas ribojamas kodiniais užraktais.
Šis teisėjas yra pagrindinis liudytojas kito teisėjo byloje. M. Klemeniui siūlytas kyšis, jis buvusio kolegos duotus pinigus grąžino po penkių dienų ir į pareigūnus kreipėsi tik tada, kai dėl bausmės sušvelninimo neblaiviam vairuotojui su juo įkyriai ėmė bendrauti ir siūlyti pinigų prokuroras bei advokatas.
„Patirties karčios turiu, kolegos iš aukštesnio teismo pasako: „nereikėjo taip daryti, kam tu taip darai?“ Matydamas tokį netgi kolegų požiūrį, iš teisėsaugos, aukštesnio teismo atstovų, tikrai nebenorėjau tų skandalų, procesų ir norėjau viską nutraukti ir baigti, kad tegul jis (R. Antanavičius – BNS) toliau dirba, kaip dirbo“, – žurnalistams po posėdžio sakė M. Klemenis.
M. Klemenis neįvardijo jam priekaištavusio teisėjo pavardės, tačiau paminėjo, kad jis yra „iš aukštesnio apygardos teismo“.
Pasak M. Klemenio, priekaištų jis sulaukė po to, kai prieš kelerius metus jis pareigūnams pranešė apie kyšį jam siūliusį advokatą Adomą Jonauską. 2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.
STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą A. Jonauską, kai jis teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavė 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neteko pareigų. Pasak M. Klemenio, būtent dėl šio atvejo jis ir sulaukė kolegų iš aukštesnio teismo priekaištų.
Pagal M. Klemenio pasakojimą, prokuroras Žilvinas Gžimaila jo įkyriai prašė pasidomėti neblaivaus vairuotojo byla, o teisėjas Ramūnas Antanavičius net buvo atvykęs į jo namus, tačiau savo prašymais pernelyg neįkyrėjo.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį M. Klemenį apklausė liudytoju R. Antanavičiaus baudžiamojoje byloje.
Pasak Mažeikių teisėjo, 2017 metų birželio 4 dieną, sekmadienį, jam paskambino R. Antanavičius ir paklausė, ar jis yra namuose. R. Antanavičiaus pažadėjo greitai atvažiuoti, abu vyrai buvo pažįstami, anksčiau abu dirbo Mažeikių teisme.
R. Antanavičius pas buvusį kolegą atvyko automobiliu.
„Pasakė, kad aš turiu jo tokio „prietėlio“ bylą“, – teismui pirmadienį pasakojo M. Klemenis. Vėliau jis suprato, kad kalbama apie neblaivaus vairavusio Vitalijaus Vaičiaus bylą.
Pasak M. Klemenio, iš pokalbio su R. Antanavičiumi jis supratęs, kad norima, jog jis iš V. Vaičiaus neatimtų teisės vairuoti, kad nuobauda būtų švelnesnė, kad būtų trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas.
M. Klemenis kolegai iš Kauno apygardos teismo sakęs, jog teismų praktika tokiose bylose yra griežta, neblaivūs vairuotojai praranda teisę vairuoti. Tuo metu R. Antanavičius aiškino, kad praktika neblaivių vairuotojų bylose yra ne tokia jau griežta ir jis pats ją taiko.
M. Klemenis iš R. Antanavičiaus paėmė įmautę su dokumentais, ten buvo ir teismo šaukimas, tam, kad M. Klemenis suprastų, apie kokią jo bylą kalbama. R. Antanavičius sakė įmautėje palikęs teismų praktikos.
„Po kiek laiko traukiu lapus, jie tušti, o tarp tų lapų – vokas. Man iš karto lengvas šokas, ištraukiau voką ir pamačiau ten eurų banknotus po 50 eurų“, – sakė M. Klemenis.
Bylos duomenimis, teisėjui duotas 600 eurų kyšis.
„Kilus šokui, nežinojau ką daryti, pirmadienį ryte turėjau važiuoti į Vilnių, į Santaros klinikas. Galvoje sukosi, ką daryti su voku“, – pasakojo M. Klemenis.
Jis tikino bandęs susisiekti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau jam nepavyko, apie galimą kyšį savo tiesioginiam vadovui nepranešė. STT apie galimą korupcinę veiką pranešta tik birželio 21 dieną.
Prisiminęs, kad R. Antanavičius Mažeikiuose turi butą, M. Klemenis įmautę su pinigais birželio 9 dieną nuvežė ir įmetė į R. Antanavičiaus buto pašto dėžutę. Paskui pranešė R. Antanavičiui ir pasiūlė jam „išsivalyti pašto dėžutę“. Pastarasis ne iš karto suprato, kurią dėžutę ir manė, kad jam siūloma išsivalyti elektroninio pašto dėžutę.
Teisėjui M. Klemeniui atsisakius priimti kyšį, birželio 22 dieną su tuo pačiu prašymu ir jau 1000 eurų dydžio kyšiu jį bandė papirkti tuometinis Mažeikių rajono apylinkės prokuroras Ž. Gžimaila.
M. Klemenis pripažino, kad dar vieno teisininko kreipimasis dėl to paties vairuotojo jį pribloškė.
„Pasakiau vienam ne, antram paskiau, ne, neįmanoma. Tada trečiam paskiau ne. Jis sako „pagalvok“. Tada ir pagalvojau - pasiguodžiau draugui, kad neleidžia ramiai dirbti“, – žurnalistams sakė M. Klemenis. M. Klemenio draugas dirbo Šiaulių apskrities policijos, supratęs, kad kyšio siūlytojai yra ne policininkai, jis susisiekė su STT.
Proceso dalyviai M. Klemenio teiravosi, kodėl jis taip ilgai delsė kreiptis į STT, jis motyvavo įvairiomis priežastimis – nenoru gadinti sėkmingos karjeros M. Antanavičiui, pradėti procesą ir t.t.
„Ž. Gžimaila nesuprato, kad ne yra ne. Aš sakau jam, kad neįmanoma, o jis vis tiek skambina, klausia: „ar pagalvojai“, – teismui pasakojo M. Klemenis, paklaustas, kodėl būtent į pareigūnus kreipėsi po Ž. Gžimailos skambučių.
Už bandymą papirkti Mažeikių teisėją M. Klemenį buvusį Mažeikių rajono apylinkės prokurorą Ž. Gžimailą teismas nubaudė 5272 eurų bauda. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.
Ž. Gžimailos pažįstamam V. Vaičiui Mažeikių policija gegužės 11 dieną už vairavimą neblaiviam Mažeikiuose, Laisvės gatvėje, (1,16 promilės girtumas) skyrė 300 eurų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti. Vyras prašė skundą teismui. Dėl mėginimo padėti vairuotojui, kaip įtariama, ir įkliuvo R. Antanavičius bei Ž. Gžimaila.
Vėliau vairuotojo skundas išnagrinėtas teisme, policijos nutarimas nubausti vairuotoją paliktas galioti. Paaiškėjus mėginimams papirkti M. Klemenį, bylą išnagrinėjo kitas Mažeikių teisėjas.
M. Klemenis sakė, kad dėl neblaivaus vairuotojo besikreipę teisininkai aiškino, kad jie žada važiuoti į „Formulės“ varžybų etapą Vengrijoje, o jis esą nori iš jų vairuotoją atimti.
„Tada pasiūlė 2 tūkstančius, kad neatimčiau, kad patenkinčiau skundą ir pakeisčiau policijos nutarimą. Kai pasakiau ne, sako „pagalvok“, – prisiminė M. Klemenis.
Tarptautinę transporto pervežimo įmonę turintis V. Vaičius taip pat buvo apklaustas teisme. Jis su teisėju R. Antanavičiumi laisvalaikiu žaidė lauko tenisą. V. Vaičius tikino, kad nieko neprašė pagalbos dėl iš policijos gautos nuobaudos.
„Kaip galit paaiškint, kad du pažįstami žmonės be jūsų žinios rūpinasiu jumis ?“, - stebėjosi teisėjas Gintaras Dzedulionis.
39 metų R. Antanavičius anksčiau yra dirbęs Mažeikių rajono apylinkės teisme. Šis teisėjas yra dalyvavęs atrankoje į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas. R. Antanavičius 2001 – 2002 metais yra dirbęs juristu Plungės rajono savivaldybės administracijoje, 2002 – 2005 metais dirbo specialistu Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau – padėjėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teisėju Mažeikių rajono apylinkės teisme.
Nuo 2013 metų lapkričio ir iki šiol R. Antanavičius dirbo Kauno apygardos teisme, jo įgaliojimai yra sustabdyti.
Vilniaus apygardos teismo salėje, kai R. Antanavičiaus byloje liudijo M. Klemenis, teismo salėje kaip žiūrovas sėdėjo Raimondas Jančiauskas. Jis yra kaltinamais M. Klemenio nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. R. Jančiauskas yra kaltinamas byloje dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo atkuriant nuosavybės teises į žemę.
„Byla išnagrinėta, rašomas nuosprendis, nežinau kokiais jis čia sumetimais“, – žurnalistams po posėdžio sakė M. Klemenis.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ yra skelbęs, kad teisininko išsilavinimą įgijęs alytiškis R. Jančiauskas yra dirbęs Pakruojo prokuratūroje prokuroro padėjėju, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju, Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, Alytaus mero patarėju.
BNS kalbinamas R. Jančiauskas nepanoro pasakyti, koks jo vizito tikslas pirmadienį Vilniaus apygardos teisme.
„Aš esu privatus asmuo“, – BNS sakė R. Jančiauskas.
Teismo pastate jis kalbėjosi su R. Antanavičiaus advokatu ir iš pastato išėjo kartu su juo.
