Visai kvailos diskusijos.Tikra šeima yra tada, kai vyras valdo moterį, o moteris patenkinta jo valdymu. Laisvieji individai yra netinkami šeimai. Jeigu mokslas prieštarauja religijai, tai reiškia jis dar tik pradinis.Psichika yra sąmonės veikla.Sąmonė priklauso nuo pasąmonės, kurią valdo žmogaus siela. Siela priklauso Dievui, bet žmogus turi laisvę ją atiduoti ir velniui.
Žmogus yra įrankis, o jo pasirinkimas tik vienas: gėris ar blogis.
Jeigu moteriai nepatinka pasiūlymas, arba jo nėra, arba ji negali pasirinkti, tai ji pati nežino ko nori- tarnauti Dievui, ar tarnauti velniui.Todėl ji tikrai šeimai netinkama(pati jaučia pasąmonėje}, ir užsiima šeimų griovimu kurdama tokias demagogijas. Grubiai sakant ji - tarpe tarp žmonos ir prostitutės.
Mokslas , jo tyrimai, statistika, hipotezės,moksliniai darbai, išsilavinimas, niekaip nesusiję su žmogaus siela, pasąmone, sąmone ir psichika. Jis neturi jokios įtakos žmogaus pasirinkimui tarnauti gėriui ar blogiui, tačiau dažnai yra naudojamas tarnavimo blogiui maskavimui.Tą daro ir M. A. Pavilionienė.

Klausimas tvirtinantiems kad santuoka - tai vyrų sugalvotas būdas išnaudoti moteris. Jei teigiama kad santuokoje vyrai visais laikais buvo pajungę moteris, tai kodėl patys vyrai visuomet dirbdavo fiziškai pačius sunkiausius darbus - dirbdavo laukuose, ardavo, akėdavo, nešiodavo akmenis, kirsdavo medžius? Kodėl priešams užpuolus vyrai nevarydavo moterų kautis, o patys statydavo savo gyvybes į pavojų, moteris ir vaikus stengdamiesi apsaugoti? Jei vyrai būtų pajungę moteris kaip vergvaldžiai, tai turėtų joms užkrauti pačius sunkiausius ir pavojingiausius darbus. Manau kad darbas paskirstomas šeimoje buvo atsižvelgiant ne į vyro norus, bet į fizinius lyčių skirtumus, t.y. objektyviai įvertinant kuris darbas kam labiau tinkamas. Kadangi vyrai yra fiziškai stipresni, tai ir dirbdavo sunkesnius darbus. Sutinku su Mindaugo Pliaugos komentaru šia tema, todėl jį ir įkelsiu:

"...ne tik moterys buvo priklausomos nuo vyrų, bet ir vyrai nuo moterų. Šeimos siekdamos materialinės gerovės pasiskirstė darbais, kurie virto moterų ir vyrų. Šie vaidmenys įgijo tradicijas, papročius ir visą jų gyvenimo turinį. Manau, buvo pusiausvyra (tik visuomenės viršūnėlėje vyrų dominavimas jautėsi, tai sudarė apie 5 % gyventojų). Vieną sferą kontroliavo vyrai, o kitą moterys. Atsižvelgus į tų laikų įšūkius, tai buvo naudinga tiek vyrams tiek moterims. Ekonominiu požiūriu buvo specializacija. Kiekviena lytis specializavosi darbe, kuriame ji turi lyginamąjį pranašumą. Šis principas leidžia šeimai geriau gyventi, nes specializacija suteikia abipusę naudą."

Super tekstas. Pagarba Gintautui Vaitoškai. Išsamus atsakymas į piktus komentarus, argumentai savo vietose.

Sutinku su Jumis, tik noreciau atkreipti demesi i dar viena Jusu pamirsta varianta: tarp tu "nenutekintu" (visuomenes akimis zvelgiant) moteru yra ir tokiu, kurios NENORI JOKIO "NUTEKINIMO" ir pacios labai samoningai RENKASI toki gyvenimo buda, nes yra isilavine, gerai uzdirbancios, savarankiskos, mylincios laisve, zinancios, ko nori ir ko nenori. Jos laiko save autonomiska asmenybe, atskiru individu, o ne vyro priedu, klano nariu, vaiku gaminimo aparatu, besiaukojanciu "vardan tautos". Joms nereikia i kazka atsiremti, nereikia indo, kurio formas "nutekeje" uzpildytu, nes jos - ne vanduo, jos turi savu interesu ir pomegiu, neredukuojamu i vyro ir vaikuciu. Tai mastancios individualistes (beje, ir lesbieciu nepamirskime iskaiciuoti i ju tarpa). Taigi...

Gerb. Mindaugai. Parašiau komentarą apie vedlius vyrus ir nutekinamas arba nenutekinamas moteris Nesu M.A. Pavilionienė, bet jos įžvalgoms lyčių klausimu pritariu. Rašau anonimiškai, nes nenoriu, kad mano išmąstyti dalykai būtų painiojami su mano konkrečiu asmeniu. Taip elgiatės Jūs, gilindamasis į M.A. Pavilionienės psichiką. Darote ne tik loginę klaidą, elgiatės kaip elementarus provokaturius. Skatinate pyktį ir agresiją. Esu mokslininkė, tiksliau tyrėja, todėl man labai svarbus vartojamų sąvokų supratimas. Kai aiškinuosi pamatinius dalykus, nenoriu, kad man klijuotų etiketes. Nemanau, kad to norėtų Jūsų įžeidinėjama Pavilionienė. Nesu angažuota jokiam -izmui. Sąmonė yra įkūnyta. Taip teigia fenomenologai. Sunku tai paneigti, bet sunkiau daugeliui suprasti. Mano sąmonė įkūnyta mano, moters, kūne, todėl aš mąstau iš savo pozicijų, bet sąmonės dėka galiu suprasti ir Jus, Mindaugai. Jūs gi painiojate sąmonę ir psichiką. Nei Jūs, nei Aušrinė negalite išgyventi vienas kito psichinių išgyvenimų. Negalit atsidurti kito kailyje. Bet galit vienas kitą puikiai suprasti. Ne sąmonė Jums trukdo suvokti Aušrinės mintis, o Jūsų psichika. Beje, tai dar labiau galioja Vaitoškai. Jūs tiesiog nemėgstate šios moters. O pamėginkite diskutuoti sąmonės, o ne psichikos lygmenyje. Norėčiau sužinoti, ar yra Lietuvoje statistiniai duomenys apie žmones, nesukūrusius šeimos. Įdomu būtų paklausti vyrų ir moterų apie tai. Drįstu iškelti hipotezę, jog 90 procentų moterų, neturinčių šeimos, yra vyrų "nenutekintos". Ir jaučia nevisavertiškumo kompleksą. Kuo jos kaltos? Niekuo, bet visuomenė į jas šnairuoja. Antrarūšės. Psichologai skuba paskelbti, kad jos turi psichikos problemų. Užburtas ratas. Moteris gali rinktis tik kai jai tai pasiūlo vyras ir jei pasiūlymas nepatinka arba jo nėra, ji pasmerkiama visuomenės. Ar supratot, ką Jums sakau iš sąmonės, o ne iš psichikos, "šviesuoli"? Tokias ir kitokias marginales bei marginalus ir gina prof. M.A. Pavilionienė.

Šnekate, straipsnio autoriau, apie šeimą taip, tarsi ji savaime atsiranda kaip didžiulė vertybė. Įsiklausykit į kalbą: vyras VEDA, o moteris TEKA. Kur veda, ten ir teka. Jei neves, tai mergina liks netekėjusi. Jei bijos vesti, o norės, kad jį kas nors kur nors nutekintų (turiu omenyje vyrus, bijančius atsakomybės ir todėl gyvenančius su mama visą gyvenimą), taip ir liks nevedęs ir netekėjęs. Kas kaltas, kad mažoka Lietuvoje šeimų? Apsižvalgykit ir pamatyst daugybę NIEKUR NENUVESTŲ moterų. Juk moteris gali rinktis tik tada, kai vyras pasiūlo. Daugybė merginų teka už vyro, nes bijo visuomenės, tokių vaitoškų visuomenės, klijuojamų etikečių. Beje, nevedę vyrai -- tai "svajonių jaunikiai". O kai tie svajonių jaunikiai nusprendžia vesti, tai jaučiasi ereliais. Štai jums patriarchatas, jei negalite to suprasti, logike. Antra patriarchato stadija prasideda šeimoj. Esant tokiai šeimos kūrimo tradicijai, kai vyras renkasi, o moteris -- tekantis vanduo, darni šeima gali būti TIk VISIŠKAS ATSITIKTINUMAS. Ir kol klerikalai, cituodami Bibliją, teigs, kad pirmoji moteris "pagaminta" iš vyro šonkaulio, tol mąstanti moteris juoksis jiems į akis. Išeitis viena: gerbti asmenybės pasirinkimo laisvę ir nešaukti ant moterų, kad jos negimdo vaikų. Neryžtingų vyrų ir daugybės "netekėjusių", nepasirinktų, o ir negalėjusių (dėl demografinės situacijos , kai vyrų yra trigubai mažiau, negu moterų) būti vyrų plukdinamoms, o kartais ir skandinamoms, moterų visuomenėje šeima nėra savaiminė vertybė. Kada jūs tai suprasite, "vedliai"? O gal padėsite, mieli kunigai ir prisidėsite prie demografinės situcijos pataisymo? Atleiskit, juk jūs esate sielos vedliai, o šeima jums tėra tik nuodėmė -- gėda ir tragedija. Gerai būtų, kad vaitoškos ir jo draugai kunigai pasinaudotų proga patylėti ir nepulti moterų, kurios blaiviai suvokia situaciją, nepasitarusios bažnyčioje su kunigu.

Kai pritrūkus argumentų "širšė" siūlo jai nepatinkančius "pakabinti nuo tilto žemyn galva", kad jie "liaudies neapkvailintų", ką jai dar galima patarti? Išsiblaivyti ar pasigydyti. Kur vadinamoji širšė koncepcijoje rado "patriarchatą"? Gal geriau paskaitytum tokio "garbės daktaro Broniaus Bitino nuostabią anų laikų monografiją "Religingi vaikai ir jų perauklėjimas". Dar paskaityk Ragauską, J. Aničą, V. Niunką, K. Navicką, Žiugždą, L. Šepetį, K. Preikšą...

Ir ko tik neprirašinėsi, vykdydamas užsakyma kuo daugiau pulti šeimą arba norėdamas pateisinti savo paties sujauktą mąstyseną. Tada žmogaus jau ir nebelieka. Lieka tik dvitaškis su skliausteliu. Vargšeliui bent derėtų prisiminti, kad skyrybos ženklus reikia derinti, remiantis bent jau gramatikos taisyklėmis. O apie baisiuosius "klierkus-kryzininkus" seniai prisiklausėm. Nusibodot, VKP(b) garbintojai.

Gintautai, Gintautai....- aš už šeimą sukurtą iš meilės ir su abiem tėvais, bet PATRIARCHATĄ su visais tarimais ar esamais jo pliusais ir minusais rausiu su šaknimis iš visur kur tik pamatysiu, nes mano požiūriu jis nepasiteisino ir yra chamiška santvarka ir modelis, žalojanti šeimą ir visuomenę. Taigi, šeimai -Taip, patriarchatui ir viskam, kas jį skatina, kuria ir palaiko- griežtas ir nekvestionuojamas NE. Ir tokiems patriarchato gynėjams kaip tu (remiuosi ne vien šiuo straipsniu) - irgi griežtas NE. Mes viską matom ir suprantam- taigi savo vaikus auklėsim antipatriarchaliai- ši ideologija neturi nieko bendro su jokiomis vertybėmis, ji neturi nieko bendro su atsakomybe už šeimą, o tik dangstosi po šiomis vertybėmis- iš tiesų tai yra chamizmas, kuris neišmano kaip ir po kuo slėptis, ir daro šeimai daug didesnę žalą nei bet kas kitas. Aš užaugau puikioj šeimoj- stabilioj, sukurtoj iš meilės ir iki šiol meilėje gyvenančioj, kur niekada nebuvo jokių pasiskirstymų darbais, nes visi darė, ką matė esant reikalinga, ir jokio griežto pasiskirstymo lyčių vaidmenimis, ir mūsų šeima didžiuojasi abu tėvai ir pavydi visi persirieję patriarcaliniai aplinkiniai- taigi patriarchatas ir šeimos gerovė neturi nieko bendro. O tokius kaip tu ir Navaitis, reikia žemyn galva nuo tilto pakabinti (turiu minty ne vien dėl šio teksto, bet ir dėl kai kurių kitų), kad įgytumėt biškį sąžinės ir proto- bet tai tik mažiau suprantančios liaudies, kurią jūs bandote apkvailinti, labui, tą reiktų padaryti, protingi žmonės vistiek jūsų kliauzų neklausys:))))))

Bijai vilko - neik į mišką. ;)