Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės Nedos Račkauskaitės nužudymo atgarsiai vis dar tebejaučiami Tilžės gatvės 69-ajame daugiabutyje. Šiame name esančiame bute, priklausančiame vienos iš įtariamųjų močiutei, liepos 14-osios popietę buvo nužudyta ir į gabalus supjaustyta gimnazistė. Kalbama, kad kai kurie gyventojai pardavinėja butus ir kraustosi kitur, bėgdami kuo toliau nuo kraupaus nusikaltimo vietos.
Žmogžudystę narpliojantys pareigūnai vis dar neatmeta, kad nusikaltimas galėjo būti planuotas. Tokią pareigūnų tiriamą versiją sustiprina minėto daugiabučio gyventojų dar prieš nusikaltimą matyti vaizdai.
Nusikaltimo metu garsiai skambėjo muzika
Ar kraupus nusikaltimas buvo taip kruopščiai suplanuotas, jog garsus iš įvykio vietos sugėrė tik tuščių aplinkinių butų sienos?
Nė vienas kalbintas Tilžės gatvės 69-ojo namo gyventojas negalėjo pasakyti girdėjęs kažką keisto liepos 14-osios popietę. Vienas iš minėto daugiabučio gyventojų, kuris nuomojasi butą toje pačioje laiptinėje, kaimynų teigimu, buvo išvykęs į užsienį, dar viena vyresnio amžiaus kaimynė tuo metu gydėsi medicinos įstaigoje, kiti gyventojai buvo išvykę atostogų.
Redakcija buvo gavusi informacijos, kad kraupaus nusikaltimo metu bute garsiai skambėjo muzika, o triukšmu pasipiktinę gyventojai kvietė policijos pareigūnus, tačiau šie neva nereagavę į iškvietimą. Ikiteisminiam tyrimui gimnazistės nužudymo byloje vadovaujantis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Dainius Pažarauskas patvirtino faktą apie bute garsiai skambėjusią muziką, bet informaciją apie tai, kad buvo kviečiami policininkai, paneigė.
Kas dėjosi kaimynystėje, Tilžės gatvės 69-ojo namo gyventojai suprato tik po kraupaus nusikaltimo išvydę užplombuotas kaimynės duris bei kriminalistų sujudimą.
„Tuo metu, kai viskas įvyko, atostogavau. Grįžęs ir pamatęs didelį kriminalistų būrį savo laiptinėje labai nustebau“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakoja minėto daugiabučio gyventojas. Kitas šiaulietis pasakojo matęs, kaip pareigūnai į kaimynės butą atvyko kartu su verkiančia mergina ir nužudymo detalėms atkurti naudojamu manekenu.
„Pamaniau, kad mergina prisidirbo: apsivogė ar kažkas panašaus, bet išvydęs tą „čiučialą“, supratau, kad tai buvo žmogžudystė“, – prisiminė vyras.
Gyventojai kraustosi iš savo butų
Nužudymą tiriantys pareigūnai tikrino ne vieną nusikaltimo versiją, narpliojo net tas, kurios formuojamos net gandų pagrindu. Kaip viena iš nužudymo versijų atmesta meilės trikampio versija.
„Tiriamos dvi versijos: ritualinė žmogžudystė ir kad suplanuota“, – teigė prokuroras. Ir kai kuriems Tilžės gatvės 69-ojo namo gyventojams užkliuvo už akių ne vieną dieną prie daugiabučio laiptinės stovėję du grandinėmis prirakinti dviračiai.
„Seniau jų ten niekada nebūdavo. Gyventojai paprastai dviračius laiko rūsiuose“, – pasakoja vienas minėto daugiabučio gyventojas (visų kalbintų daugiabučio gyventojų vardai ir pavardės redakcijai žinomi, tačiau jų prašymu viešai neskelbiami, – aut. past.).
„Kaimynai šneka, kad ji bando parduoti butą“, – pasakoja daugiabučio namo bendrijos pirmininkas. Kad įtariamosios močiutė mėgina parduoti butą, kalbėjo ir kiti kaimynai. Vieno iš jų nuomone, tai gali būti susiję su kraupiais įvykiais šiame bute. Apie tai, kodėl pardavinėja butą, norėjome paklausti pačios šeimininkės, tačiau paskambinus į duris jų niekas neatvėrė, nors viduje girdėjosi krebždesys.
Kitoje namo laiptinėje kabo skelbimas, kuriame siūloma keisti butą.
Taškente veikė sekta?
Netrukus po nužudymo viešojoje erdvėje buvo pasklidusi informacija apie pietinėje miesto dalyje veikusią, o gal ir tebeveikiančią, jaunimo sektą.
„Šiaulių pietinio gyvenamojo rajono viename namų masyve, kuris vadinasi Taškentas, yra susikūrusi gotų satanistinė draugija. Ten vien merginos. Jos tarnauja šėtonui. Yra davusios paslapties įžadus ir pasirašiusios savo krauju. Jų ritualai – lesbietiniai-sadomazochistiniai. Apranga tik juoda ir raudona. Kitos spalvos nešiojimas – išdavystė. Visos turi nešiotis šėtonišką atributiką ir ženklinimą – apskritimas su apverstu kryžiumi, numerologija „666“. Gali būti net ištatuiruota intymiose vietose...“ – po gimnazistės nužudymo paskelbė vienas internautas.
Viena šiaulietė pasakojo dar prieš nusikaltimą girdėjusi, kad pietinėje miesto dalyje, šalia tos vietos, kurioje vėliau rasti gimnazistės palaikai, šalia elektros skydinės, renkasi juodais drabužiais vilkintis jaunimas. „Žmonės pasakojo ne kartą girdėję klyksmus... Girdėjau, kad po nužudymo viskas nurimo“, – pasakojo viena šiaulietė. Nusikaltimą tiriantys pareigūnai „Šiaulių naujienoms“ sakė irgi girdėję informaciją apie jaunimo sektą ir bandę ją surasti, tačiau nesėkmingai.
Gimnazisčių laisvalaikis pedagogams – nė motais?
Praėjus kiek daugiau kaip dviem mėnesiams po nužudymo socialiniame tinklalapyje Facebook galima rasti S. Šalkauskio gimnazisčių nuotraukų, darytų neįprastose vietose, fotografijose vaizduojamos ir girtuoklystės, persirenginėjimai šėtonu. Vienoje iš nuotraukų imituojama net perrėžta ir kraujuojanti gerklė. Ši mergina savo Facebook profilyje kaip vieną iš mėgstamiausių veiklų įvardija vampyrizmą ir skelbiasi garbinanti šėtoną.
Po pokalbio su gimnazistės nužudymu įtariamos Viktorijos Vaitiekaitytės buvusia klasės auklėtoja Jurgita Ribikauskiene „Šiaulių naujienų“ žurnalistei susidarė nuomonė, kad pedagogei neįdomu, ką po pamokų veikia gimnazistės. Mokytoja paklausta, kaip po žmogžudystės gimnazijos pedagogai bendrauja su moksleiviais ir ar domisi jų laisvalaikiu, kažkodėl atrodė supykusi ir nieko nepaaiškino.
Bandėme sužinoti pedagogės nuomonę ir apie kitą S. Šalkauskio gimnazistę, kurios Facebook profilyje iki šiol tebeviešinamos nuotraukos iš kapinių ir panašiai, bet pedagogė susilaikė nuo bet kokių vertinimų, nukirsdama, kad minima mergina negalėtų būti jos auklėtinė.
Prieš nužudymą – neįprastos fotosesijos
N. Račkauskaitės artimieji jos pasigedo liepos 14-ąją. Mergaitei dingus be žinios paskelbta jos paieška. Apklausti gimnazistės artimieji, draugai, tarp jų – ir Viktorija Vaitiekaitytė bei Viktorija Lietuvninkaitė – bendramokslės, kurios su N. Račkauskaite buvo pažįstamos dar prieš joms visoms kartu ateinant mokytis į S. Šalkauskio gimnaziją. Netrukus V. Vaitiekaitytei bei V. Lietuvninkaitei pareikšti įtarimai žmogžudyste, o dar vienam jaunuoliui – įtarimai slėpus nusikaltimą. Pastarąjį teismas įpareigojo niekur neišvykti, o dvi kraupiu nusikaltimu įtariamos gimnazistės suimtos trims mėnesiams.
N. Račkauskaitės kūno dalių iš pradžių ieškota net Aukštrakių sąvartyne. Pareigūnai šiukšles kapstė šakėmis, pasitelkti ir tarnybiniai šunys, bet gimnazistės kūno dalių paieškos ten buvo bergždžios. Šeštą dieną po mergaitės nužudymo maišuose sudėti jos palaikai rinkti tarp Liejyklos ir Aukštabalio gatvių esančioje laukymėje, netoli jos pačios namų.
Nustatyta, kad į maišus sudėtos gimnazistės kūno dalys į minėtą laukymę atvežtos iš pietinės miesto dalies dviračiais. Kaip įkalčiai, kuriais galėjo būti supjaustytas gimnazistės kūnas, paimti peiliai ir pjūklas. Nužudymą tiriantiems pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad paskutines žinutes iš N. Račkauskaitės mobiliojo ryšio telefono artimiesiems jau siuntė nebe ji – nustatyta, kad tai padarė viena iš įtariamųjų.
Viena iš įtariamųjų – V. Vaitiekaitytė – dar prie gimnazistės nužudymą, kaip teigė vienas šaltinis, viešojoje erdvėje skelbė fotografijas, kuriose ji užfiksuota pozuojanti su pjūklu rankose ir chirurgo kauke ant veido, dar kitoje – peiliu badanti pliušinį meškiuką, kuris dažnai siejamas ir su „emo“ judėjimu. Kad įtariamosios galėjo priklausyti šiam judėjimui, linkę manyti ir dienoraščius bei kitus užrašus skaitę pareigūnai, nors pačios įtariamosios sąsajas su minėtu judėjimu neigė.
Gal tik keistas sutapimas, bet kraupus nusikaltimas padarytas kasmetinio „Velnio akmens“ muzikos festivalio išvakarėse.
Medicinos ekspertų išvadų nusikaltimą tiriantiems pareigūnams dar teks palaukti, teigiama, kad dėl galimo įtariamųjų susikalbėjimo jų psichiatrinė ekspertizė Utenos psichiatrijos ligoninėje atliekama skirtingu metu. Aiškinamasi, ar psichotropinius vaistus, kuriuos prisipažino prieš nusikaltimą gėrusios abi įtariamosios, skyrė medikai.
Tilžės gatvės 69-ojo namo gyventojai vienas po kito pardavinėja savo butus. Kai kurie kaimynai linkę manyti, kad tokį žmonių sprendimą galėjo įtakoti tas faktas, kad viename iš čia esančių butų buvo kraupiai nužudyta S. Šalkauskio gimnazistė Neda Račkauskaitė.
„Emo“ judėjimas
Apie „Emo“ judėjimą šalyje garsiau prabilta po to, kai 2009-aisiais Kaune nuvilnijo moksleivių savižudybių banga.
Skelbiama, kad judėjimo pasekėjai mėgsta skutimosi peiliuku nagrinėti žmogaus riešų anatomiją.
Auskarai ne tik ausyse, bet ir kitose kūno vietose: lūpose, antakiuose, nosyje, pusę veido ir bent vieną akį dengiantys kirpčiukai.
Skirtingai nei gotai, džiaugsmą suvokia žalodami save.
Tikrų judėjimo pasekėjų gyvenimo esmė – nelaiminga meilė, skausmas ir mirtis. Meilei ir mirčiai jie skiria muziką, eiles ir piešinius.
Prieš kelerius metus Rusijos Dūma mėgino įstatymais uždrausti „Emo“ judėjimą. Tuomet politikai reiškė nuomonę, kad 12–16 metų jaunuoliai netvarkingomis šukuosenomis, juodais ir rožiniais drabužiais, kniedėmis puoštais diržais, pervertomis lūpomis bei negatyvi „Emo“ ideologija turi įtakos ne tik depresijai, bet net ir savižudybėms. Pabrėžta, kad ypač tai aktualu tarp mergaičių.
Asta VOLKOVAITĖ
