Premjeras aiškina, kad galimybė indeksuoti pensijas atsirado dėl išaugusių atlyginimų. Kuo didesni atlyginimai, tuo daugiau mokesčių sumokama „Sodrai".
„Dėl pagerėjusio mokesčių administravimo gauname papildomas pajamas, darbo užmokesčio augimas yra gana ženklus, o augant darbo užmokesčiui atskaitymai į „Sodros“ biudžetą ir kitus biudžetus irgi auga, tai tokį turime rezultatą. Pensijos kaip tik ir augs kitais metais, padidintos. Tikriausiai pamiršote, kad pensijas mes kompensuojame ir jei nebūtų reikėję kompensuoti, pensijos jau būtų padidėję 30 proc“, - aiškina Algirdas Butkevičius.
Pensijos kitąmet turėtų didėti 6 proc. Pensininkai sako, kad 15 eurų prie varganos, apie 240 eurų siekiančios pensijos, – jau šis tas, tačiau oriam gyvenimui norėtų kur kas daugiau – bent 100 -200 didesnių pensijų.
Ekonomistai, savo pačių nuostabai sako, kad nauja indeksavimo tvarka sugalvota gana protingai. Pensijos didėtų atsižvelgiant į praėjusių metų atlyginimų didėjimą, taip būtų apsisaugoma nuo netikėtų krizių, jei staiga atlyginimai nustotų augti. Žinoma, tai reiškia, kad pensininkų pensijos augs lėčiau nei atlyginimai.
Nors naują tvarką ekonomistai sveikina, atkreipia dėmesį į itin reikšmingą „Sodros“ biudžeto eilutę. „Sodra“ skelbia, kad jos pajamos šių metų pradžioje augo beveik dvigubai sparčiau nei išlaidos. Tai padėjo padengti dalį skolos, tačiau „Sodra“ iš daugiau nei 3 milijardų eurų biudžeto apie milijardą turės skirti senų skolų refinansavimui ir palūkanoms. Iš viso socialinio draudimo fondas skolingas beveik 3 mlrd. eurų – vieną savo metinį biudžetą. Ekonomistai sako, kad galų gale skolą turės perimti valstybės biudžetas, nes „Sodra“ sukurta ne uždirbti, o išdalyti surinktas įmokas. Jei skola būtų perkelta, „Sodrai“ nereikėtų mokėti 300 mln. eurų palūkanų bankams – už šiuos pinigus ir būtų galima padidinti pensijas.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
