„Baltijos šalių oro policija yra taikos meto misija, bet aš manau, kad Aljansas turi būti pasiruošęs oro gynybos misijai“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku žurnalistams sakė P. Breedlove'as.
Apie mechanizmo, kaip oro policijos misijos naikintuvai krizės atveju pereitų prie oro gynybos, poreikį praeitą savaitę pasisakė ir Vilniuje viešėjęs Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Douglas Lute. Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado, šiuo metu oro policijos misijos naikintuvų įsitraukimas į kovinius veiksmus karo atveju nėra reglamentuotas. Lietuva siekia nustatyti aiškią tvarką, kada NATO oro policijos misijos naikintuvai galėtų kovos veiksmais drausminti šalies oro erdvės pažeidėjus taikos metu.
Baltijos šalių oro policijos misija šiuo metu vykdoma iš Lietuvos ir Estijos – abejose šalyse budi po sąjungininkų kontingentą su keturiais naikintuvais.
Po praėjusio NATO viršūnių susitikimo Velse Baltijos valstybėse ir dar keliose Rytų Europos šalyse buvo įkurtos mažos Aljanso vadavietės, pavadintos NATO pajėgų integravimo vienetais. Rytiniame NATO sparne taip pat padidintas tarptautinių pratybų ir į jas atvykstančių karių skaičius, į regioną siunčiama daugiau sąjungininkų karinių laivų. Reaguojant į Rusijos veiksmų Ukrainoje, buvo sustiprinta Baltijos šalių oro policijos misija, kurią iki tol vykdė vienas sąjungininkų kontingentas. Be to, Jungtinės Valstijos į kiekvieną Baltijos šalį atsiuntė po rotuojamą pėstininkų kuopą ir dislokavo kovinę techniką.
NATO šalių vadovų susitikimas Varšuvoje vyks šių metų liepą. Baltijos šalys siekia, kad jame būtų nuspręsta į kiekvieną jų atsiųsti po tarptautinį batalioną.
