Pastaruoju metu įvairiose žiniasklaidos priemonėse vis dažniau pasirodo straipsniai apie milijardus litų , kurių dėl nesuprantamų priežasčių nenorima panaudoti Lietuvos žmonių gerovei didinti.Įvardijama tiesiai. Tai dalinis Lietuvos energetikos privatizavimas. Autorių spektras įvairus- nuo energetikų iki laisvosios rinkos propaguotojų ar nuolatinių ekonomikos komentatorių -svetimų šalių bankų ekspertų.Bandoma daryti spaudimą vyriausybei, vadovaujamai socialdemokratų partijos, kuri, deklaruodama kairiasias vertybes, nuosekliai vykdo dešiniųjų sustyguotą ekonominę politiką.Todėl tikėtina, kad vyriausybė gali pasiduoti šiam spaudimui.Regis siūloma ne tiek ir daug- privatizuoti tik iki 30 proc. energetikos įmonių kapitalo.
Teoriškai įmonių valdymas paliekamas valstybės rankose.O ką visa tai reiškia praktiškai?Praktiškai tai reiškia , kad sudaroma galimybė beatodairiškai kelti energetinių resursų kainas visiems vartotojams- tiek verslui tiek ir gyventojams. Tai galima prognozuoti, nes visa valstybinės kainų ir energetikos komisijos ligšiolinė veikla buvo nukreipta ne vartotojų naudai.Ir tai nenuostabu. Praktika rodo ,kad savo tikslų siekiantis privatus interesas sugeba apeiti visus barjerus. Tokiu atveju ,esant didesnėms negu galėtų būti energetinių resursų kainoms ,verslas atitinkamai prarastų dalį savo konkurencingumo o gyventojai , spaudžiami ir taip neproporcingai savo pajamoms didelių energetinių kainų ,dar labiau nuskurstų.
Gali kilti klausimas kodėl tokiu atveju turėtų kilti kainos?Galima atsakyti klausimu į klausimą, o kodėl privatūs investuotojai turėtų pirkti energetinių įmonių akcijas.Atsakymas aiškus- todėl kad norėtų uždirbti gaunant lėšas dividendų pavidalu ar spekuliuojant akcijomis biržoje. Monopolinėse įmonėse, o energetikos įmonės būtent tokios, pelnas, iš kurio mokami dividendai, lengviausiai atsiranda ne efektyvinant veiklą ,o keliant paslaugų kainas.Tai taisyklė kuri veikia visur ir nereikia manyti kad pas mus bus kitaip.Pagrindiniai argumentai, kuriuos pateikia idėjos siūlytojai , kodėl reiktų parduoti dalį valstybės valdomų įmonių -lėšų kaupimas investicijoms ir biudžeto lėšų padidinimas.Analizuojant reiktų skirti investicijų rūšis.
Jeigu investicijos reikalingos tik įmonių reikiamam technologiniam lygiui palaikyti,tuomet turėtų užtekti tik amortizacinių atskaitymų ar kitų įmonės lėšų. Jeigu papildomos lėšos reikalingos stambesniems projektams ,tai šiuo metu bankai pilni pigių pinigų ir niekas neatsisakytų taip pat pigiai skolinti energetikams ,nes skolinimo rizikos praktiškai nėra. Todėl, regis,jokios reikmės šiuo tikslu pardavinėti įmonių akcijas nėra.Biudžeto vienkartinis papildymas, pardavus akcijas, taip pat jokių problemų neišspręstų ir būtų tuoj pat pravalgytas, o iškilus reikalui atsiimti parduotas akcijas gali tekti sumokėti žymiai daugiau.Tą mes jau turėjome atpirkdami parduotas dujų įmonių akcijas .
Vyriausybės planai Vilniuje ir Kaune steigti valstybės valdomas centralizuoto šilumos tiekimo įmones irgi gali neduoti siekiamo rezultato -ženkliai sumažinti šilumos kainas..Sprendimas valstybei palikti tik kontrolinį akcijų paketą, o likusias akcijas atiduoti privatiems investuotojams , kurių vienintelis tikslas kuo didesnio pelno siekimas, leidžia daryti prielaidą, kad šilumos kainos bus maksimaliai aukštos.Šiandieninės Lietuvos sąlygomis , esant labai menkam daugumos centralizuotos šilumos vartotojų mokumui, beatodairiškas pelno siekimas šiame ūkyje yra ciniškas ir amoralus.Todėl jeigu socialdemokratų partijai ,kuri šiuo metu valdo valstybę ,iš tikrųjų rūpi kiekvienas žmogus, reiktų laikytis senų socialdemokratinių nuostatų ir visas energetinių įmonių akcijas palikti valstybės rankose, atsisakant šių įmonių pelno siekimo.Laimėtų visi vartotojai tiek verslas, tiek gyventojai.
Darant išvadą, o kam gali būti naudingas toks akcijų pardavimas, nepalieka mintis, kad tai gali būti naudinga tik tam tikram tiek fizinių tiek juridinių asmenų ratui, kuris turi atliekamų pinigų ir neturi kur juos be rizikos padėti.Visi pelningiausi Lietuvos objektai seniai privatizuoti, bankai ženklesnių palūkanų nemoka, vyriausybės vertybiniai popieriai irgi neneša didesnio pelno, belieka visai nerizikingas biznis- energetikos įmonių akcijos. Jos visada bus reikiamai likvidžios.Tačiau tai mažos grupės biznis visų energetinių resursų vartotojų sąskaita- netgi pačių vargingiausių.
Jonas Valatka
