Apie tai laidoje pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Kaikaris.
Gedimino kalno būklė šiandien
Kokia šiandien yra Gedimino kalno padėtis?
M. Kaikaris: Šiandien Gedimino kalno būklė, aišku, yra geresnė nei 2017 metais, kai įvyko pirmoji nuošliauža. Per tą laiką atlikta daug avarinių stabilizavimo darbų, sutvirtintos pavojingiausios šlaitų vietos.
Šiuo metu kalnas yra sąlyginai stabilus, tačiau tai nereiškia, kad visos problemos jau išspręstos. Kalno šlaituose vis dar galimos lokalios grunto deformacijos ir paviršinės nuošliaužos, ypač po gausių ir ilgalaikių kritulių.
Svarbu suprasti, kad paviršinio grunto nuslinkimas savaime nereiškia, jog kyla grėsmė viso kalno stabilumui. Mūsų specialistai kalno būklę stebi nuolat. Visą parą veikia stebėjimo sistema, fiksuojanti grunto poslinkius, atliekami specialistų matavimai ir apžiūros.
Tai leidžia laiku pastebėti pokyčius ir į juos operatyviai reaguoti. Muziejaus tikslas šiuo metu yra tęsti ilgalaikius tvarkybos darbus, kad kalno stabilumas būtų užtikrintas ne laikinomis, o ilgalaikėmis priemonėmis.
Na, bet jeigu kalbėtume paprastai, iš to, ką pasakojate, galima suprasti, kad situacija vis dar nėra saugi? Ne veltui ekstremalioji situacija neatšaukta jau beveik 10 metų.
M. Kaikaris: Taip, tačiau tikrai nėra šimtaprocentinės garantijos, kad yra saugu. Lankytojų saugumas mums yra svarbiausias dalykas. Kaip ir minėjau, kalno būklę stebime visą parą. Specialistai vertina situaciją ir, jeigu iškyla ekstremaliosios situacijos grėsmė, imamės priemonių.
Kada pamatysime rezultatus?
Gedimino kalno tvarkymo projektas yra didelės apimties ir vykdomas jau ne vienerius metus. Kam šiuo metu skiriamas pagrindinis dėmesys ir kada miestiečiai galės pamatyti pirmuosius rezultatus?
M. Kaikaris: Šiuo metu yra tvarkomas pietrytinis Gedimino kalno šlaitas. Pirmąjį darbų etapą pradėjome 2025 metais, o pabaiga numatyta 2027 metų pabaigoje. Šiuo metu esame atlikę apie 60 proc. darbų ir ši šlaito dalis tikrai bus sutvarkyta. Antrasis etapas apims visą likusį kalną.
Kalbant apie šlaitų saugumo užtikrinimą, ar galima sakyti, kad viskas priklauso tik nuo finansavimo?
M. Kaikaris: Savaime suprantama, kad finansavimas yra vienas svarbiausių klausimų, bet tikrai ne vienintelis. Gedimino kalno tvarkymas yra sudėtingas inžinerinis paveldosaugos projektas. Reikia labai tikslių tyrimų, tinkamų techninių sprendinių, specializuotų rangovų.
Darbų eigai įtakos gali turėti ir oro sąlygos bei nauji archeologiniai radiniai. Tačiau šiandien ypač svarbus finansavimo tęstinumas. Kaip ir minėjau, nuo 2025 metų atliekamas pirmasis tvarkybos darbų etapas, kurį baigsime kitų metų pabaigoje.
Šiuo metu antrajam etapui pradėti finansavimas kol kas negautas, bet tikimės, kad kitais metais jis mums bus skirtas.
Lietuvoje prastėja oro sąlygos, netrukus prasidės ir žiemos sezonas. Ar dėl to didėja galimos grėsmės miestui, susijusios su darbais Gedimino kalne?
M. Kaikaris: Pagrindo kalbėti apie tiesioginę grėsmę Vilniaus miestui tiesiog nėra. Tačiau turime suprasti, kad Gedimino kalnas yra išskirtinis istorinis ir kultūrinis objektas. Būtent dėl to mūsų prioritetas yra vykdyti Gedimino kalno tvarkybos darbus, užtikrinti ilgalaikį jo stabilumą ir, žinoma, išsaugoti šią unikalią vietą kitoms kartoms.
Gedimino kalno keltuvo atnaujinimas
Jūsų nuomone, kiek šiuo metu svarbus Gedimino kalno keltuvo atnaujinimas? Ar jo rekonstrukcija yra vienas prioritetinių darbų, kuriuos reikėtų atlikti kuo greičiau, ar tai dar gali palaukti?
M. Kaikaris: Noriu pabrėžti, kad keltuvas jau veikia daugiau nei 23 metus. Nors jis nuolat techniškai prižiūrimas ir remontuojamas, įrenginys per tiek laiko jau yra nusidėvėjęs, o gedimai kartojasi vis dažniau. Keltuvo prastovos tiesiogiai atsiliepia lankytojų galimybėms patekti į Gedimino kalną.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad šiais metais keltuvas dėl techninių gedimų neveikė apie 90 dienų. Į kalną negalėjo patekti apie 63 tūkst. lankytojų, nes ne sezono metu kasdien juo kyla apie 700 žmonių, o sezono metu – apie 1 000.
Tačiau ne vien šie skaičiai rodo, kad galimybės pakilti į Gedimino kalną yra apribotos. Turime suprasti, kad žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus lankytojams ir šeimoms su mažais vaikais pakilti istoriniu taku ar laiptais gali būti labai sudėtinga, o kai kuriems – tiesiog neįmanoma.
Kiek laiko galėtų užtrukti rekonstrukcijos procesas?
M. Kaikaris: Skaičiuojame, kad keltuvo projektą įgyvendintume per trejus metus. Jeigu pradėtume jau kitais metais, darbus baigtume 2029 metų pabaigoje.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



