„Jei LRT Taryba pasirengusi dirbti kartu ginant viešąjį interesą, mielai dirbsiu kartu. Prieš viešąjį interesą dirbti nesutinku. Idealus kelias situacijai stabilizuoti galėtų būti toks: atsispiriant nuo Konstitucijos, LRT įstatymo ir Europos žiniasklaidos laisvės akto principų kviečiu LRT tarybą peržiūrėti savo poziciją dėl naujausių, buldozeriu stumiamų pataisų, visiškai jas atmesti (...) Mano manymu, tik tokia Tarybos laikysena padėtų stabilizuoti padėtį ir grąžinti situaciją į normalias vėžes. Žurnalistams, o ir visiems darbuotojams, reikia jūsų paramos“, – tarybos posėdyje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Juozas Olekas apie LRT pataistas: svarstomos skubos tvarka, kad būtų išspręstas įtampos židinys

Aistros dėl LRT įstatymo pataisų: opozicija paliko Seimo salę

Seimo Etikos ir procedūrų komisija: pažeidimų dėl LRT įstatymo pataisos valdantieji neįžvelgė

„Turbūt tai mažai tikėtina, todėl, turint omenyje, kad per 400 darbuotojų ir žinių vedėjų pasirašė nepasitikėjimą LRT taryba, kviečiu visiems drauge atsistatydinti ir taip nunulinti situaciją“, – pridūrė ji. 

Generalinės direktorės teigimu, sudėtingą situaciją LRT buvo bandoma sumenkinti dar iki menamų jos nesutarimų su Taryba. 

„Pastarasis laikotarpis LRT buvo labai sunkus. Visą situaciją, turinčią ilgą priešistorę dabar mėginama sumenkinti iki menamo konflikto tarp LRT direktorės ir LRT tarybos, bandoma pateikti ir nuteikti, kad nepaklusniai direktorei suvaldyti reikalingos buldozeriu stumiamos pataisos dėl direktoriaus atleidimo. (…) LRT tarybos bei generalinio direktoriaus funkcijos yra apibrėžtos LRT įstatyme, tad nelabai aišku, apie kokią vienvaldystę, o ir paklusnumą čia gali būti kalba“, – dėstė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Visada laikiausi nuomonės, kad LRT taryba ir direktorius turi veikti išvien saugodami LRT nepriklausomumą, užtikrindami reikiamą finansavimą: tai pagrindiniai faktoriai, kurie lemia tvarią visuomeninio transliuotojo veiklą. O jei Taryba nemato reikalo to daryti, tada, įstatymu suteiktų įgaliojimų rėmuose, tai daryti yra mano pareiga. Pastaraisiais metais kaip tik daugumos Tarybos narių paramos, saugant LRT ir viešąjį interesą ir pasigedome“, – akcentavo ji. 

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tikino, jog pastaruoju metu kilo abejonių dėl kai kurių LRT tarybos narių įsipareigojimo ginti viešąjį interesą. 

„Kai viešumoje prieš metus prasidėjo R. Žemaitaičio išpuoliai prieš LRT, jos žurnalistus ir vadovus, kurie jau turi realių pasekmių tiek LRT vertinimams, tiek darbuotojams, LRT taryba patarė nekreipti dėmesio. Kai Seimas privertė Valstybės kontrolę atlikti LRT auditą ir Žemaitaitis jau grasino, kaip po audito susidoros su LRT, LRT taryba sveikino auditą. Kai valdančioji koalicija įtraukė į savo programą punktus apie tai, kaip jie užtikrins nuomonių įvairovę LRT turinyje, LRT taryba sakė, kad jie nemato grėsmės LRT. Kai imta politizuoti LRT audito išvadas, skleisti apie jas melagienas, menkinti LRT reputaciją, Taryba tai ignoravo arba netgi stojo spaudžiančiųjų pusėn“, – sakė generalinė direktorė.

„Taigi visa pastarųjų metų įvykių eiga, prie jos pridėjus dar skandalingą politinio neutralumo auditą, jį sekusį auditorės atsistatydinimą, nuolatinį spaudimą LRT administracijai ir tai, kad dar vasarą Tarybos vadovai mėgino su valdančiaisiais susitarti dėl galimybių atleisti direktorių, leidžia garsiai kalbėti apie tai, kad dalis Tarybos narių veikia ne gindami viešąjį interesą ir ne saugodami LRT nuo politikų įtakos, bet atvirkščiai“, – pabrėžė ji.

Kaip skelbta, antradienį į posėdį besirenkančius LRT tarybos narius beveik šimtas visuomeninio transliuotojo darbuotojų pasitiko protesto plakatais ir tyla. Tai, anot visuomeninio transliuotojo žurnalistų, yra simbolis, kad jie nėra išgirsti nei politikų, nei Tarybos narių. 

LRT darbuotojai taip pat inicijavo nepasitikėjimą LRT taryba ir siekia jos atsistatydinimo, tam jau surinko 400 parašų. Prieš prasidedant posėdžiui, žurnalistai raštą su parašais įteikė Tarybos vadovui. 

Savo ruožtu M. Jurkynas pakvietė kelis žurnalistus pristatyti savo poziciją posėdyje, tačiau nepatikslino kada.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Ketvirtadienį Seimas nutarė pataisas svarstyti skubos tvarka.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos. Taip pat piktinamasi dėl taikomos skubos tvarkos, galimų Seimo statuto ir procedūrinių pažeidimų.

Dėl anksčiau registruotų įstatymo pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą. Protestai tęsis ir šią savaitę.