„Akivaizdu, kad buldozeris įjungtas su papildomu kuro baku. Keistai atrodo, kai pats išvadų rengėjas sako, kad nebėra taip, kaip ką tik sakiau“, – antradienį po balsavimo sakė demokratas Domas Griškevičius.
Jo teigimu, antradienio balsavimai parodė, kad Etikos ir procedūrų komisiją galima naikinti, nes ji nebeatlieka savo darbo.
„Valstietė“ Aušrinė Norkienė pati buvo parengusi išvados projektą, kad gruodžio 11 dieną vakarinio posėdžio pradžioje Seimo posėdžio pirmininkui Raimondui Šukiui nepaskelbus Seimo narių registracijos buvo pažeista Seimo narių teisė registruotis, tačiau balsuodama dėl šio punkto susilaikė. Tai lėmė, kad tokiai išvadai nebuvo pritarta.
Už tokią išvadą balsavo penki komisijos nariai, vienas buvo prieš, penki susilaikė.
„Akivaizdu, kad primetama politinė nuomonė ir niekas nebesvarbu“, – sakė liberalas Arminas Lydeka.
Konservatoriai Jurgis Razma ir Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė pareiškė nebematantys prasmės dalyvauti politizuotame procese.
Socialdemokratų, „aušriečių“ ir „valstiečių“ balsais nuspręsta, jog svarstant LRT įstatymo pataisą, numatančią LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančią tvarką, nepadaryta pažeidimų nusprendžiant klausimą svarstyti skubos tvarka, neatsižvelgiant į prašymą atlikti projekto poveikio vertinimą ir nebalsuojant dėl prašymo atsiklausti visuomenės nuomonės apie šį projektą.
Opozicijos atstovai tvirtino, kad dėl galimų šiurkščių Seimo statuto pažeidimų kreipsis į Konstitucinį Teismą.
Liberalo A. Lydekos teigimu, nepaisant to, kad konstatuojamoje dalyje iš esmės nustatyta Seimo statuto pažeidimų, bet padarytos priešingos išvados.
„Grubiai kalbant ir buitiškai pasakysiu: konstatuojama, kad Marytė buvo su suknele, Jonas buvo su kostiumu. Išvada/sprendimas – Jonas ir Marytė buvo nuogi“, – sakė jis.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas tvirtino, kad Seimo statutas nebuvo pažeistas, nes posėdžiui pirmininkavęs R. Šukys turėjo teisę pasirinkti kam pirmiau suteikti žodį ir dėl kokio prašymo anksčiau balsuoti.
Pagal Seimo statutą, įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.
Klausimo svarstymas skubos tvarka reiškia, kad projektas Seime nagrinėjamas pagreitinta tvarka – trumpinamas laikas tarp svarstymo stadijų ir priėmimo, be to, trumpinami ir kiti statute nustatyti įstatymų leidybos terminai.
Be to, kai Seimas nusprendžia projektą svarstyti ir priimti skubos tvarka, kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados negalima.
Valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“ ir „valstiečiai“ LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką siekia pakeisti šią savaitę.
Kreipimasis dėl projekto ekspertinio vertinimo užkirstų tam kelią, mat mokslininkai savo išvadą turėtų pateikti ne mažiau kaip per dešimt darbo dienų ir ne daugiau kaip per 30 dienų.
BNS rašė, kad Seimo Kultūros komitetas jau yra kreipęsis poveikio vertinimo dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pateikto LRT įstatymo pakeitimo, taip pat numatančio lengvesnę šios įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų tvarką. Dėl to projektas nebegali būti priimamos artimiausiu metu.
Valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ savo ruožtu parengė naują projektą ir siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Jam praėjusį ketvirtadienį pritarta po pateikimo.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto akcijos bus tęsiamos ir šią savaitę.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
