Krikščionių partijos lyderį, ekspremjerą Gediminą Vagnorių džiugina tai, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas pagaliau viešai pripažino savo ir Vyriausybės vadovo neveiklumo pasekmes – Lietuva už privilegijuotos monopolijos tiekiamas dujas jau moka 1,5 karto brangiau nei Vakarų Europos valstybės; tie patys dujininkai smarkiai išpūtė ir centralizuoto šildymo kainas.
„Ministras deklaravo pasiryžimą nebedelsti ir kuo greičiau įrengti suskystintų dujų terminalą, kaip alternatyvų tiekimo šaltinį. Bet plykstelėjusi politinė drąsa pradėti veikti žmonių ir nacionalinių interesų labui čia pat ir baigėsi. Lyg netekęs elementarios nuovokos, ministras pasiūlė alternatyvaus dujų tiekimo terminalą patikėti to paties monopolisto kontroliuojamoms „Lietuvos dujoms“ ir net žada pusę įrengimo kainos apmokėti valstybės lėšomis“, – stebisi G. Vagnorius.
Ekspremjerui sunku suvokti, kaip į galvą ministrui šovė mintis rusiškų dujų tiekimo šalyje monopoliją stiprinti net Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais.
„Tačiau visiškai akivaizdu, jog „Gazprom“, su tokių bevalių politikų parama įgijęs net suskystintų dujų terminalo kontrolę, ne tik nesumažintų išpūstų antkainių, bet galėtų dar ramiau kelti dujų kainas, nes nebeliktų realių galimybių kitiems tiekėjams įžengti į visiškai monopolizuotą Lietuvoje dujų rinką. Nederėtų apsigaudinėti bandymais tokią antivalstybinę poziciją įvilkti į „pragmatizmo“, „realybės“ ar „naujos kaimynystės“ politikos rūbą“, – sako G. Vagnorius.
Jo nuomone, tai tik primityvus nuolaidžiavimas dujų monopolijai, kuri jau dabar primeta šalies piliečiams ir įmonėms kasmet daugiau kaip pusę milijardo litų nepagrįstų energetinių išlaidų.
„Dujų iš Rusijos tiekėjui rankas atrišo politinį stuburą 2002 metais praradusi Lietuvos Vyriausybė, kuri perleido jai šalies dujotiekių vamzdynų kontrolę ir nuo 2007 metų leido kiek panorėjus kelti kainas. Gal metas naujiems Tėvynės sąjungos lyderiams pagaliau pasimokyti ir iš kitų skaudžių šalies ekonomikai strateginių klaidų, kai 1999 ir 2000 metais Rolando Pakso ir Andriaus Kubiliaus konservatorių Vyriausybės netikėtai nutraukė ES remtus elektros tilto į Lenkiją ir Europinės vėžės geležinkelio projektus, pasidavė užsienio energetinių kompanijų spaudimui anksčiau saugaus eksploatavimo laiko uždaryti atominę elektrinę, taip pat vengimą šalies dujų tinklus sujungti su Vakarų Europos tinklais“, – pastebi G. Vagnorius.
Nacionalinė saugumo politika, anot jo, tai ne skambi antirusiška retorika, kuria neretai politikai dangsto savo neveiklumą, bet nuoseklus kasdienis savo piliečių, verslo ir visos valstybės interesų gynimas.
Rusijos bendrovės „Gazprom“ tiekiamos dujos alternatyvų neturinčiai Lietuvai kainuoja maždaug trečdaliu daugiau nei Vokietijai, praėjusią savaitę teigė energetikos ministras A. Sekmokas, primena ELTA.
„Lietuva už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų ties siena moka daugiau nei 300 JAV dolerių, Vokietija – daugiau nei 200 dolerių. Lietuva moka maždaug trečdaliu daugiau už dujas už Vokietiją, turint galvoje ir tai, kad iki Vokietijos dar yra ženklus transportavimo kelias. Vokietijoje dujų kainą lemia kainos, kurias iš esmės nulemia dujų importas per suskystintų gamtinių dujų terminalą“, – aiškino A. Sekmokas per spaudos konferenciją.
Pasak ministro, jei Lietuva už dujas mokėtų tiek pat, kiek Vokietija, mūsų vartotojams elektra kainuotų maždaug 2 centais už kilovatvalandę pigiau, šilumos kaina Vilniuje sumažėtų 4 centais už kilovatvalandę.
„Mes turime visomis pastangomis užtikrinti suskystintų dujų terminalą, kurio dėka galėtume orientuotis į dujų kainą, kuri būtų panaši į gamtinių dujų kainą visoje Europoje“, – tikino A. Sekmokas.
