Seimo pirmininko pavaduotojas liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius pirmadienį įregistravo Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kuria siūlo, kad už mokslą šį rudenį turėtų mokėti tik tie studentai, kurie neįgijo teisės į nemokamą mokslą nei pagal iki liepos mėnesį galiojusią tvarką, nei pagal dabartinę.
„Aukštojo mokslo įstatymas neturi pažeisti teisėtų studentų lūkesčių“ , - teigia G.Steponavičius pranešime spaudai. Jis laiko valstybės pareiga sumokėti studijų įmokas už tuos studentus, kurie paskutinėje sesijoje (birželio mėnesį) išlaikė egzaminus ir pagal tuomet galiojusią tvarką nebūtų turėję mokėti už mokslą.
Politikas pažymi, kad birželio mėnesį priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, pakeitusios gerai besimokančio studento sampratą, negali būti taikomos atbuline data.
Šiai parlamentaro įstatymo pataisai įgyvendinti būtų reikalingi papildomi 2 milijonai litų iš valstybės biudžeto.
Iki birželio pabaigos galiojusi tvarka numatė, kad už studijas neturi mokėti 50 procentų pažangiausių studentų. Konstituciniam Teismui kovo mėnesį išaiškinus, kad iš anksto nustatyti, koks studentų procentas mokysis gerai, negalima, Aukštojo mokslo įstatymą reikėjo skubiai keisti.
Seimas birželį pritarė prezidento siūlymams, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi aštuonetais bei aukštesniais balais įvertinti jaunuoliai.
Švietimo ir Mokslo ministras Algirdas Monkevičius su studentais rugpjūčio pabaigoje pasirašė ketinimų protokolą, kuriame pasižadama siekti, kad už studijas rudenį visų kursų studentai mokėtų ne avansu, o tik sužinoję to semestro, už kurį moka, rezultatus.
Tačiau tam reikiamų 30 mln. litų valstybė dar nerado. Finansų ministerija ne kartą yra pareiškusi, jog valstybės biudžete tokių lėšų rasti nepavyks.
Kai kurių aukštųjų mokyklų vadovai jau yra pareiškę būsią priversti rinkti įmokas už studijas nuo spalio vidurio, nes kitu atveju patiriamus nuostolius gali tekti dengti dėstytojų atlyginimų sąskaita.
