„Faktai, kurie kyla viešumon, yra šokiruojantys ir atskleidžia didžiules sistemines problemas, kuriomis naudojasi nesąžiningi veikėjai. Manome, kad visa tai reikia išsamiai ištirti ir esame paruošę klausimus Seimo laikinajai tyrimų komisijai. Šiandien pradedame konsultacijas su kitų frakcijų Seimo nariais dėl dokumento teksto, papildomų klausimų ir parašų rinkimo.
Tikiuosi, kad šiai iniciatyvai pritars ir Ramūnas Karbauskis, taip įrodydamas, jog laikosi nuoseklios pozicijos, jog reikia atsakyti į visus visuomenei kylančius klausimus, o ne tik į tuos, kurie patogūs jam asmeniškai“, – teigia TS-LKD frakcijos seniūnas.
Pirminį dokumento tekstą sudaro 30 klausimų komisijai, kurių išsamus tyrimas padėtų atsakyti į viešojoje erdvėje kilusias dvejones dėl žemės užgrobimo, vekselių naudojimo žemės ūkio versle bei trąšų rinkos skaidrumo. Dokumente siūloma, kad formuojamos komisijos nariais galėtų būti tik tie Seimo nariai, kuriems dėl atliekamo tyrimo objektų nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktai bei turintys teisę dirbti su slapta informacija.
„Laikinoji tyrimo komisija turėtų nustatyti, ar šiandien galiojantis teisinis reguliavimas yra veiksmingas. Jei būtų nustatyta, jog visgi yra įstatymų spragų, komisija turėtų Seimui pateikti pasiūlymus, kaip jas ištaisyti. O nustačius galimos neteisėtos veiklos atvejus nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – tyrimo tikslus komentuoja G. Landsbergis.
Drauge su laikinosios tyrimo komisijos tekstu, pateikiamas kreipimasis į premjerą Saulių Skvernelį, suteikiantis galimybę jam ir visai Vyriausybei dar iki parlamentinio tyrimo pradžios atsakyti į visus visuomenei kylančius klausimus.
VIEŠAI PATEIKTI KLAUSIMAI
1. Kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje valdo daugiau nei 200 ha žemės ūkio paskirties žemės?
2. Kiek fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys daugiau nei 200 ha žemės ūkio paskirties žemės, jos valdė 2005 metų pabaigoje, 2013 metų pabaigoje ir 2017 metų pabaigoje, t.y. prieš įsigaliojant naujoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms?
3. Kurie iš daugiau nei 200 ha žemės ūkio paskirties žemės valdančių fizinių ir juridinių asmenų yra pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą traktuotini kaip susiję asmenys?
4. Ar yra nustatyta atvejų, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, kurie patys nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, negyvena Lietuvoje ir apskritai neturi nieko bendro su žemės ūkio veikla?
5. Kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla?
6. Ar Jums arba Jums pavaldžioms atsakingoms institucijoms yra žinoma, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas?
7. Ar Jums arba Jums pavaldžioms atsakingoms institucijoms yra žinomi atvejai bei schemos, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti - nusavinusios ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę?
8. Ar Jums arba Jums pavaldžioms atsakingoms institucijoms yra žinomos schemos, kuriomis naudojantis fiziniai ir juridiniai asmenys įsigyja žemės ūkio bendroves (jų pajus)? Ar Lietuvoje nėra vykdomas masinis žemės ūkio bendrovių supirkimas ir koncentracija kelių stambių žemės ūkio koncernų (grupių) ar žemvaldžių rankose?
9. Kiek šiuo metu yra žemės ūkio bendrovių, kurias vis dar valdo nepriklausomi ūkininkai (pajininkai), o kiek žemės ūkio bendrovių jau yra perimta į stambiųjų žemvaldžių ir žemės ūkio koncernų rankas?
10. Ar siekiant įgyti nepriklausomas žemės ūkio bendroves mažesne nei rinkos kaina, jos dominuojančią padėtį žemės ūkio sektoriuje užimančių fizinių ir juridinių asmenų nėra sąmoningai ir sistemingai stumiamos į bankrotą?
11. Ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tinkamai reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslus ir ar nėra paaiškėjusios įstatymų spragos, kurios leidžia vykdyti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimą iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose?
12. Ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra tinkama ir efektyvi?
13. Kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams ir ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos?
14. Kokia yra Europos Sąjungos valstybių patirtis kovojant su žemės ūkio paskirties žemės užgrobimu ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose? Kaip būtų galima vadovaujantis kitų šalių patirtimi spręsti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo ir koncentracijos problemas Lietuvoje?
15. Kokią įtaką žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo iš šeimos ūkių schemos ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose turi šeimos ūkiams ir Lietuvos kaimo gyventojų socialinei bei ekonominei raidai?
16. Kaip plačiai yra paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir kiek ūkininkų dėl vekselinių įsipareigojimų yra praradę savo žemę ar kitą turtą?
17. Kokias socialines ir ekonomines pasekmes sukelia vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje? Ar vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje yra pakankamai reglamentuotas ir reguliuojamas?
18. Kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, apimtys?
19. Kokios per pastaruosius dešimt metų buvo kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, pardavimo Lietuvos rinkoje bei eksporto apimtys? Kokią įtaką muitais neapmokestinamų kompleksinių trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių padarė konkurencijos sąlygoms Lietuvos trąšų rinkoje?
20. Kokiomis apimtimis Europos Sąjungos valstybėse naudojamos kompleksinės trąšos, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų? Kaip šių trąšų naudojimas skiriasi nuo Lietuvos trąšų rinkos situacijos?
21. Kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo? Dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi? Ar jie atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus?
22. Kas yra didžiausi Lietuvoje trąšų prekybos rinkos dalyviai? Kokios yra tų įmonių iš trąšų pardavimo gaunamos pajamos? Kas yra tų įmonių savininkai?
23. Kaip šiuo metu atrodo žemės ūkio technikos pardavimo Lietuvos žemdirbiams rinka? Kokios įmonės joje užima didžiausią rinkos dalį? Kas yra tų įmonių savininkai?
24. Kas valdo grūdų elevatorius Lietuvoje? Ar nėra susidariusi oligopolinė arba monopolinė padėti grūdų saugojimo elevatoriuose rinkoje? Jeigu regimos grūdų elevatorių nuosavybės koncentracijos apraiškos, kaip tai veikia Lietuvos grūdų rinką?
25. Kokios įmonės ir kokiomis apimtis superka grūdų ir aliejinių augalų derlių Lietuvoje? Kiek jos išleidžia lėšų grūdams supirkti? Kas yra jų savininkai?
26. Ar Lietuvoje yra tinkamai ir kokybiškai užtikrinama superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybė? Ar Lietuvoje superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės standartai atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus? Ar superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės užtikrinimo teisinis reguliavimas ir institucinė sąranga Lietuvoje yra pakankama?
27. Kokios įmonės ir kokiomis apimtis parduoda žemės ūkio augalų sėklas ūkininkams Lietuvoje? Kas yra jų savininkai?
