Viena iš landų imigrantams yra ir fiktyvi santuoka su Lietuvos piliete. Kartais moteris tik už kelis šimtus litų pasiryžta tekėti už bet kokio pasaulio perėjūno, rašo „Lietuvos žinios“.
Tai vienas seniausiai naudojamų būdų legaliai įsikurti Vakarų šalyse, o šiais laikais - ir Lietuvoje. Niekas nežino, kiek tokių „sutuoktinių“ prasmunka pro Migracijos departamento filtrą - dažniausiai demaskuojami tie, kurie patingi rimtai pasirengti galimai apklausai ir nesugeba atsakyti į paprastus klausimus apie savo „antrąją pusę“ bei tariamą bendrą gyvenimą.
2004 metais buvo pataisytas Migracijos departamento veiklą šioje srityje reglamentuojantis įstatymas: anksčiau leidimo laikinai gyventi Lietuvoje reikėdavo neišduoti, „jei sudaryta fiktyvi santuoka“, o pataisytame įstatyme teigiama, jog leidimo negalima išduoti, „jei yra rimto pagrindo manyti, kad santuoka fiktyvi“. Dėl šios pataisos departamento darbas šiek tiek palengvėjo.
Jaunikiui - 20, jaunajai - 70
Imigracijos skyriaus vedėja Violeta Rožkovienė kaip įtartinos santuokos atvejį pateikė LŽ pavyzdį, kai prieš kelerius metus buvo bandoma „jaunikiui“ gauti leidimą gyventi Lietuvoje: vyras - 20-metis afrikietis, žmona - 70-metė Lietuvos pilietė. Tačiau ne visų santuokų fiktyvumas toks akivaizdus. Kai kurios jų sukelia įtarimų tik paanalizavus duomenis.
Pagauna meluojančius
Įtarus, kad santuoka fiktyvi, pora tikrinama: abu atskirai, bet vienu metu apklausiami pagal specialų klausimyną, kuriame yra maždaug 20 klausimų. Jei reikia, užduodama ir papildomų klausimų.
Dalį nepasirengusių „sutuoktinių“ pavyksta demaskuoti - smarkiai nesutampa pažinties data ir aplinkybės, vyras nežino uošvės ar žmonos vaikų vardų, abu painiojasi kalbėdami apie didesnius buities pirkinius ir pan. Pasak V.Rožkovienės, būna, kad vienas sutuoktinis pasakoja, kaip ir kur atšventė vestuves, o antrasis sako, jog vestuvių puotos išvis nebuvo. Kitu atveju „jaunikis“, neva gyvenantis su „žmona“, net nežino, ar ji turi vaikų.
Jei per apklausą nesutampa tik pora neesminių atsakymų, leidimas gyventi Lietuvoje dažniausiai išduodamas. Bet akivaizdžiai meluojantieji leidimų negauna.
Tokiais atvejais užsieniečiai Migracijos departamento sprendimą gali apskųsti teismui. Tačiau, pasak V.Rožkovienės, iki šiol teismai nėra panaikinę nė vieno atsisakymo išduoti leidimą įtarus fiktyvią santuoką.
Tačiau net ir teismui pripažinus, kad leidimas gyventi Lietuvoje neišduotas pagrįstai, santuoka neanuliuojama. Pagal įstatymus teismas ją gali panaikinti tik vieno iš sutuoktinių prašymu arba prokuratūros teikimu. Tačiau tokių atvejų - vienetai. Generalinės prokuratūros žiniomis, praėjusiais metais Migracijos departamento prašymu prokuratūra į teismą dėl santuokos anuliavimo kreipėsi tik vieną kartą, rašo „Lietuvos žinios“.
Už pinigus
Tarp 25 užsieniečių, kuriems per pastaruosius dvejus metus atsisakyta išduoti leidimus gyventi Lietuvoje dėl įtarimų sudarius fiktyvias santuokas, pirmauja ukrainiečiai - 7. Kiti demaskuotieji buvo atvykę iš Kinijos, Moldovos, Rusijos, Libano, Pakistano, Baltarusijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Gruzijos. Tarp jų - 6 moterys iš Ukrainos, Armėnijos ir Gruzijos.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos piliečiai daug rečiau įsipainioja į fiktyvių santuokų aferas nei Lietuvos pilietės ar moterys, turinčios leidimus nuolat gyventi Lietuvoje. "Lietuvos žinioms" atlikus paprasčiausią eksperimentą ir internete paskelbus, kad už atlygį ieškoma Lietuvos pilietė, galinti fiktyviai ištekėti už užsieniečio, pasiūlymu susidomėjusią moterį pavyko rasti per pusdienį.
