Naujienos iš euro zonos primena žinias apie griūvantį tiltą. Štai viena atrama subyrėjo, kita braška, karštligiškai bandoma sutvirtinti likusias.
Laiko mažai
Kai kurių šalių bankroto laiką galima tiksliai apskaičiuoti, todėl nurodomos datos, iki kada dar galima išgelbėti bendrą Europos valiutą. Kai kas tą laiką dabar skaičiuoja ne savaitėmis, o dienomis.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) davė truputį pinigų Europos išpirkai. TVF laikomas galutiniu skolintoju, pas kurį ateinama, kada jau niekas kitas nebeduoda.
Lietuvos valdžia iki šiol laikėsi keistos nuomonės, kad skolinimasis iš TVF – ne itin geras dalykas, nes nežinia kodėl kenkia šalies reputacijai. Neseniai Lietuvai nepavyko išplatinti eurais nominuotų obligacijų – kitaip tariant, neatsirado norinčiųjų santykinai pigiai paskolinti mūsų šaliai. Ar tik neateina laikas, kada Lietuva ištrauks iš kišenės išdidžią ranką, kad ištiestų ją TVF?
TVF prašo pinigų
Bet ir baisusis TVF, kuris Lietuvoje, rodos, tik vaikų negąsdina, ištiesė ranką ir ėmė kaulyti pinigų. TVF vadovė Christine Lagarde išvyko į Lotynų Ameriką ieškoti, kas parems skolose skęstančią Europą. Ji negailėjo pagyrų lankomoms šalims ir, pavyzdžiui, Meksiką apibūdino kaip šalį su „santykinai stipria ekonomika“.
Ch. Lagarde pasisakymus reikia skaityti tarp eilučių. Antai ji sakė, kad TVF dar nesitarė su Italija ir Ispanija dėl pagalbos. Iš to galima suprasti, kad būtent šios šalys greitai atsidurs ant skolų bedugnės krašto.
Lotynų Amerikoje daug kas keikia TVF už griežtas sąlygas, kuriomis būdavo išduodamos paskolos. Dėl TVF veiksmų ten kildavo riaušės.
Šaudyti?
Šiomis dienomis Europoje riaušių gaivalu vėl užsikrėtė Didžioji Britanija. Šalyje streikavo ir rengė demonstracijas valstybės tarnautojai. Neapsieita be chuliganizmo ir turto gadinimo.
Garsus britų televizijos laidų vedėjas Jeremy Clarcsonas, kalbėdamas apie streikininkus, pareiškė: „Visus juos sušaudyčiau. Išvesčiau į lauką ir sušaudyčiau jų šeimų akivaizdoje. Kaip jie drįsta streikuoti, turėdami paauksuotas pensijas, kurios jiems garantuotos, o mes turime užsidirbti pragyvenimui.“
Kadangi J. Clarcsonas garsėja skandalingais pasisakymais, niekas per daug nenustebo dėl jo siūlymo šaudyti, juolab nepatikėjo, kad tokiu būdu reiškiama daugumos nuomonė.
Tačiau praskolintas pasaulis, po kurį TVF atstovai jau klajoja su ištiesta ranka, pilnas prieštaravimų. Todėl kai kam gali kilti noras jei ne šautuvą nusistverti, tai bent paimti į rankas plytą.
Estai yra paskaičiavę, kad jeigu Graikija tesugebės grąžinti kokius 25 proc. skolų, kiekvienas Estijos pilietis už brolius graikus sumokės vidutiniškai po 126 eurus. Tokia priklausymo euro zonai kaina – Europos centrinis bankas Graikijos bankroto nuostolius išdalys visoms euro zonos šalims.
Dabar palyginkime kitus skaičius. Vidutinė mėnesinė pensija Estijoje sudaro maždaug 300 eurų. Graikijoje – vis dar per 700 eurų. Pagal dabartinę euro gelbėjimo logiką Estijos pensininkas turi džiugiai sutikti, kad jo šalis galbūt mokės iki 170 mln. eurų vien tam, jog tik Graikijos pensininkai, vaizdžiai kalbant, nenušluotų nuo žemės Atėnų vyriausybinių pastatų. O graiko pensija dvigubai didesnė negu esto.
Nepaisant Europos pastangų padėti graikams, šiomis dienomis jie vėl išėjo į gatves, kad pasakytų „ne“ savo šalies gelbėjimo sąlygoms. Rankų kišenėse jie nelaiko, o būtų saugiau, kad laikytų. Kadangi ne diržus rengiasi užsiveržti – jau veikiau plytgalių ieškoti, kad langus daužytų.
Nesėdi rankų sudėję ir Europos politikai – vis braižo euro gelbėjimo schemas. Prieš gerą dešimtmetį jie panašiai braižė pergalingus euro įvedimo planus.
Ar tik nebus taip, kad apačios jau nebenori gyventi po senovei, o viršūnės nebežino, ką daryti?
***
Valstybinio sektoriaus darbuotojų streikas D. Britanijoje
Jeremy Clarcsonas siūlo šaudyti streikininkus
Šeštasis šįmet visuotinis streikas Graikijoje
