Nuo kovo 1 iki lapkričio 30 dienos, visuomenės sveikatos specialistai stebi erkių aktyvumą. Šiuo metu jis itin didelis ir sutampa su aktyviu žmonių lankymųsi miškuose.
„Paskutiniais duomenimis, tirtoje 500 metrų teritorijoje rasta daugiau negu 30 erkių. Stebime itin didelį šių gyvių suaktyvėjimą,“ - tv3.lt portalui pasakojo Vilija Pečkauskienė, Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Miškininkai sako, jog ir be specialių tyrimų gali pasakyti, jog šiemet erkės itin aktyvios.
„Visi miškininkai pastebi, kad šiemet erkės ypač aktyvios. Vien iš mano kolegų, laimo liga šiemet susirgo 6 darbuotojai. Ankstesniais metais tokių atvejų nepasitaikydavo, susirgdavo daugiausiai 1 žmogus,“ - kalbėjo miškų urėdas Arūnas Samoška.
Susirgo dvigubai daugiau žmonių
Tuo tarpu sveikatos specialistai skaičiuoja, jog šiemet erkių patinamomis ligomis susirgo dvigubai daugiau žmonių nei pernai.
„Klaipėdos apskrityje pernai tokiu pačiu laikotarpiu turėjome 64 atvejus: 51 sirgo laimo liga, 13 erkiniu encefalitu. Šiemet jau esame užfiksavę 99 užsikrėtusius asmenis. Tai kone dvigubai daugiau nei pernai. Iš jų 81 nustatyta laimo liga ir 18 – erkinis encefalitas,” - teigė V. Pečkauskienė.
Erkių suaktyvėjimas stebimas 2 kartus per metus: ankstyvą pavasarį, kai erkės po žiemos miego turi pasisotinti tolimesniam vystymuisi ir rudenį, prieš žiemos miegą. Šiuo metu jaučiamas erkių suaktyvėjimas sutapo ir su aktyviu žmonių lankymųsi miškuose. Tačiau miškininkai sako, jog šių kraujasiurbių galima sutikti ne tik miško papėdėse, bet ir ten, kur yra vešli augmenija.
„Erkės gyvena žolėje, esančioje ne mažiau kaip 10 cm aukščio. Pamiškės jas labai traukia. Erkių išplitimo žemėlapiuose nurodoma, kad didžiausi jų kiekiai randami ten, kur daugiausiai lankosi žmonės. Tai gali būti ir miestų parkai, net ir pliažai, kopos,“ - kalbėjo A. Samoška.
Erkė įsisiurbia per valandą
Patikimiausia priemonė apsauganti žmones nuo erkių sukeliamų ligų – skiepai, sako sveikatos specialistai. Tiesa, vakcina yra tik nuo erkinio encefalito. Skiepų laimo ligai – nėra. Todėl nuo erkių patariama saugotis dėvint tinkamą aprangą, o grįžus namo, visuomet atidžiai apžiūrėti kūną. Erkė patekusi ant kūno įsisiurbia per valandą.
„Viena iš priemonių – tinkamai rūbai. Šviesių, ryškių spalvų, pasiūti iš lygaus audinio, kaip galima sandaresni, kad erkė nepatektų ant kūno. Jeigu pateks ant šviesių, lygių rūbų – lengvai pastebėsime. Kita priemonė – erkes atbaidančios medžiagos. Įvairūs tepalai, purškalai. Svarbu grįžus iš miško atidžiai apžiūrėti savo kūną, nusiimti viršutinius rūbus lauke, išsimaudyti,“ - teigė V. Pečkauskienė.
Pasak sveikatos specialistės, sunku pasakyti, ar įsisiurbusi erkė buvo užkrėsta ar ne. Ligos sukėlėjai išskiriami, kai bandoma erkę pašalinti ir ji suspaudžiama. Tad po erkės įsisiurbimo rekomenduojama savijautą stebėti 2-3 savaites. Pastebėjus simptomus, panašius į gripo – temperatūra, sloga, raumenų skausmas – būtina kreiptis į gydytoją.
Miškininkai sako, jog lauke vyraujant 5-10 laipsnių oro temperatūrai erkės ilgai išlieka aktyvios. Esą jas pastebėti dar galima net ir gruodžio mėnesį. Užmiega erkės tik esant minusinei oro temperatūrai.
