„Energetika yra viena kertinių temų, kurios aktualios Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Po to, kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą (ES) energetikos klausimams atsirado daugiau vietos. Kalbant apie energetiką visada akcentuojama, kad esame priklausomi nuo išorės tiekėjų. Apie 50 proc. energijos gauname iš kitų valstybių“, - pasakojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prie ES prisijungus naujoms šalims narėms atsirado kita problema. Maža to, kad buvome energetiškai priklausomi nuo kitų valstybių, dar prisidėjo tai, kad trūksta jungčių tarp šalių.
„ES direktyva dėl energijos rinkos liberalizavimo jau galioja. Iki 2015 m. turime tą direktyvą įgyvendinti. Šiuo dokumentu prašome ES lygiu peržiūros bei įvertinimo kaip naujoms šalims narėms sekasi spręsti iškeltus uždavinius, liberalizuoti energetikos rinką.
Kiti dalykai susiję su energetinių jungčių statymu bei su suplanuotų energetikos koridorių atsiradimu. Iš tikrųjų viskas vyksta gana lėtai, kartais tiesiog pritrūksta politinės valios. Šalys tarpusavyje nesusitaria, bet svarbiausia – judėjimas į priekį“, - pabrėžė EP narė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pridūrė, kad taip pat daug dėmesio skiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams: „Atsinaujinantys energijos šaltiniai prieš porą metų Lietuvoje sudarė 15-17 proc. visos rinkos. Turime tikslus iki 2020 m. pasiekti, kad atsinaujinantys šaltiniai sudarytų 20 proc., CO2 tarša sumažėtų 20 proc. ir tiek pat procentų padidėtų energijos efektyvumas.
ES užsibrėžtas siekis – kuo mažiau priklausyti nuo iškastinio kuro, bet tokiu atveju atsiranda kitų problemų. Nors procesas juda į priekį, tačiau susiduriama su tam tikrai trukdžiais. Pavyzdžiui, dėl saulės energijos ar biodyzelino. Viena pusė pasiskaičiuoja išlaidas pagal iš anksto numatytą tvarką, o kiti nusprendžia po kurio laiko kažką pakeisti. Kyla nesutarimų banga.“
Balsas.lt kalbinama europarlamentarė pridūrė, kad kalbant apie monopolijas yra pabrėžiama, jog reikia kovoti su tokiu reiškiniu: „Konkurencingumas turi būti užtikrintas, todėl negali būti vieno tiekėjo.“
