Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad pirmą kartą realiai kalbamasi apie konkretų išeivių grįžimą ir galimybes.
"Didžiausias sunkumas be abejo yra informacijos stoka. Planuojamas įsteigti Informacijos centras skelbtų ne tik kur galima grįžti, kur yra darbo vietų, kokios sąlygos Lietuvoje, bet ir prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo Airijoje", - teigė ji.
Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė BNS sakė, kad lenkai, latviai Airijoje yra įkūrę savo centrus, o Lietuvai, kaip ir kai kurioms kitoms Rytų Europos valstybėms, skelbiasi atstovaujanti Rusijos organizacija "Eastern European Association'.
"Todėl lietuviškas centras tikrai yra reikalingas. Vasarą planuojama įsteigti interneto svetainę, kuri iki rudens išsirutulios į tikrą didelį informacinį centrą", - sakė J.Vidugirienė.
Konferencijoje, kurią inicijavo Airijos lietuvių bendruomenė, Vilniaus savivaldybė ir Lietuvos ambasada Airijoje, taip pat pakviesti dalyvauti lietuvių bendruomenių Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje atstovai, kurių teigimu, su panašiomis problemomis susiduria išeiviai ir kitose šalyse.
"Lietuviai nori grįžti į Lietuvą. Ispanijoje veikia 11 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi apie 300 vaikų", - teigė Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Loreta Paulauskaitė.
Konferencija "Lietuviai Lietuvoje ir svetur: spręskime problemas kartu" taip pat dalyvauja didžiausių Lietuvos miestų savivaldybių, valstybinių institucijų, asociacijų ir verslo atstovai, kurie pateikia informaciją apie Lietuvos darbo rinkos dinamiką, naujas darbo vietas, verslo ir būsto finansavimo galimybes.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 metų iš Lietuvos emigravo apie 404 tūkst. žmonių.
REKLAMA
