Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams. Palyginimui, per visus 2016 m. trečiųjų šalių piliečiams buvo išduota 11 512 nacionalinių daugkartinių vizų darbo pagrindais.
Be to, iki šių metų lapkričio 13 d. užsieniečiams buvo išduoti 11 395 leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Daugiausia jų buvo išduota šių valstybių piliečiams: Ukrainos – 5 147, Baltarusijos – 3 198, Rusijos – 885, Indijos – 541, Moldovos – 181.
Palyginimui, 2015 m. tokių leidimų išduota 5 028, o 2016 m. – 6 615.
Darbdaviai laukia imigrantų, tačiau galimybės – ribotos
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad itin rudenį buvo pastebėtas išaugęs darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius. Ypač – statybų sektoriuje. Jis neabejoja, kad šis skaičius tik didės, mat prarandama viltis, kad grįš lietuviai emigrantai.
„Lietuvos statybininkais vis labiau pasitikima užsienio valstybėse, matome statybinių paslaugų eksporto rezultatus ir nėra abejonių, kad daug pavienių asmenų dirba užsienyje. Lietuvos amatininkais, statybininkais vis labiau pasitikima. Tai tie žmonės, kurie pabandė ir sėkmingai randa darbų nelabai į tą Lietuvą parvažiuos. Tikėtina, kad juos imigrantai pakeis iš trečiųjų šalių. Tai tendencija laikysis“, – prognozuoja D. Gedvilas.
Pasak jo, tik tam tikriems sektoriams dabar palanku įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tad šią tvarką reikėtų keisti, nes darbuotojų vienu ar kitu metu pritrūksta visiems sektoriams.
„Vyriausybė yra patvirtinusi tvarką, kur tam tikruose sektoriuose labai supaprastinama įvežimo tvarka į mūsų šalį, gali vežėjai labai paprastai įsidarbinti, o statybų sektoriui nėra didelio prioriteto, tad nemažai ukrainiečių atvyksta per Lenkiją. Dėl to reikėtų pagalvoti apie darbo jėgos planavimą. Valstybinės institucijos turėtų deleguoti tą funkciją pramoninkų konfederacijai, kad darytų apklausas ir, pavyzdžiui, lapkričio 1 d. paskelbia kokią kvotą imigrantų, kokių profesijų įsileisti, tada supaprastinta tvarka galima būtų tam tikrų specialybių piliečius įsileisti. Tai būtų paskata darbdaviams truputį planuoti darbo jėgą, o antra atitinkamai tiems žmonėms, kurie Lietuvoje nori dirbti, būtų paprasčiau gauti darbą. Tada nebūtų chaotiška, būtų aišku kokių specialybių įvažiuoja ir kiek“, – sako D. Gedvilas.
Mat kiek iš tikrųjų imigrantų yra mūsų šalyje iš tiesų nėra aišku. Informacijos apie užsieniečius, apsistojusius Lietuvoje iki 3 mėnesių, nėra.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė kiek anksčiau tv3.lt aiškino, kad užsienietis, norintis gauti vizą ar leidimą gyventi darbo pagrindu, paprastai turi gauti Lietuvos darbo biržos išduodamą leidimą dirbti arba sprendimą, kad užsieniečio darbas Lietuvoje atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.
Trūkstamas profesijas skelbia Lietuvos darbo birža. Šiuo metu, į kas pusmetį atnaujinamą sąrašą, įtraukti suvirintojai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, siuvėjai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai. Be šio sąrašo yra ir dar vienas, kuriuo numatyta kokių aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūksta Lietuvoje. Jį sudaro 27 specialybės. Dauguma jų – inžinerinės bei technologinės.
D. Gedvilas patvirtina, kad tikrasis imigrantų skaičius nėra aiškus, dėl to reikia spręsti klausimą, kaip vesti registrą ir darbinti visus žmones legaliai. Kaip pavyzdį, kuriuo eina Lietuvos statybų sektorius, jis nurodo Norvegiją ir Švediją.
„Norime pereiti prie kortelių sistemos, kaip yra Švedijoje ir Norvegijoje, kad statybininkai dirba su statybininkų kortele. Tuomet žinoma, kad tai neatsitiktinis žmogus, išmano darbų saugą ir, manome, kad tokį pat procesą reikia įgyvendinti. Statybų asociacija daro sektorinį registrą, ten pagal specializacijas galima rasti sąrašą, kas turi išduotą statybininko kortelę pagal kompetenciją“, – teigia D. Gedvilas.
Pavyzdžiui, pasakoja statybininkų asociacijos prezidentas, jeigu žinai, kad kitais metais dauguma betonuojų išeis į pensiją, tada gali tą informaciją perduoti ir profesinėms mokykloms – kokius specialistus verta paruošti.
D. Gedvilo teigimu, dėl darbuotojų trūkumo šiuo metu kai kurios statybinių medžiagų gamybos įmonės negali realizuoti savo pajėgumų – investuota į įrengimus, tačiau niekas prie jų nedirba, o palūkanas už jį mokėti tai reikia.
Ekonomistas: imigracija problemą spręstų iš karto
„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas sako, kad atlikta verslo įmonių apklausa parodė, jog pagrindinis trukdis plėtrai – darbuotojų trūkumas. Nepaisant to, kad nedarbo lygis aukštesnis. Tai reiškia, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
Pasak jo, viena iš priemonių taisyti šią situaciją – aktyvios darbo rinkos priemonės: švietimo sistemos reforma bei darbuotojų perkvalifikavimo programos.
„Tokius sprendimu visos pusės būtų patekintos, bet tam reikia politinės valios. Dabar, pagal tai kiek mes skiriami lėšų ir dėmesio aktyvioms darbo rinkos priemonėms, esame vieni paskutinių ES.
Reikia indėlio teikiant įgūdžius bei kompetencijas žmonėms, nereikėtųjų nurašyti vyresnio amžiaus žmonių ar tų, kurie neturi reikiamų įgūdžių. Tai reikia profesinių mokyklų pastangų, valstybės vaidmens bandyti perkvalifikuoti vyresnius žmones, kad jie galėtų rasti darbą. Tai taip išsprendžiamos trys problemos: įmonių plėtros, žmonių savivertė (vietoj to, kad būtų bedarbiai turės darbą) ir kita problema – viešųjų finansų, nes tuomet nereikėtų mokėti valstybei, darbdavys mokėtų atlyginimą“, – komentuoja R. Grajauskas.
Tiesa, šios aktyvios darbo rinkos priemonės rezultatų duotų per metus, du ar daugiau. Tačiau, anot ekonomisto, imigracija iš karto leistų spręsti šią problemą, nes darbuotojų galima įsivežti per keletą mėnesių.„Manau, kad ši problema tik aktualesnė darysis, nedarbo lygis toliau krenta ir toliau kris, o tai stabdys mūsų ekonomikos plėtrą“, – prideda jis.
R. Grajausko nuomone, šiuo metu nėra palanki įsivežti imigrantus iš trečiųjų šalių. Taip ekonomistas teigia remdamasis statistika, kiek įsiveža Lietuva ir kiek kitos šalys. Viena priežasčių – mūsų šalies nepatrauklumas.
„Žemas atlyginimų lygis yra numeris vienas priežastis: žmonės palygina ir važiuoja kur geriau. Antra priežastis – pačių procedūrų sudėtingumas, jos ilgai užtrunka, yra sudėtingos, kai lygini su kitomis valstybėmis, nėra elektroninės sistemos. Dėl to darbuotojui fiziškai čia važiuoti reikia susitvarkyti, jei pavyksta, tada jau atvažiuoti ir dirbti. Dabar sistema maždaug tokia: nevažiuokit žmonės, nes sudėtinga. Jei būtų elektroninė sistema, tai patrauklumas daug didesnis būtų“, – svarsto ekonomistas.
Visgi jis mano, kad Lietuva taps patrauklesne, nes atlyginimai auga, darbo jėgos trūksta, paklausa užsienio darbuotojams didėja, jiems čia lengviau tampa susirasti darbą.
„Patrauklumas didėja, bet tos sąlygos sudėtingos išlieka. Tai patrauklumas išaugs, bet bus dar labai sudėtinga jiems čia atvažiuoti“, – prognozuoja ekonomistas.
Lietuvos darbo birža informuoja, kad siekiant spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, iki 2017 m. gruodžio 1 d. Lietuvos darbo birža leido 5,2 tūkst. užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje. 2017 metais Lietuvos darbo birža išdavė leidimų/ sprendimų 3,3 karto daugiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Apačioje pateikiama statistika, kokių profesijų darbuotojų daugiausia atvyko į Lietuvą.
