• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekspertės teigimu ne visi darbuotojai skiria mobingą nuo elementarių nesutarimų darbovietėje.Skatina mokytis mobingą atpažinti, o atpažinus pirmiausia spręsti organizacijos lygmeniu.

GALERIJA (5)

Ekspertės teigimu ne visi darbuotojai skiria mobingą nuo elementarių nesutarimų darbovietėje.Skatina mokytis mobingą atpažinti, o atpažinus pirmiausia spręsti organizacijos lygmeniu.

REKLAMA

Laidoje apie mobingą kalbėjo psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė.

Kiek apskritai mobingo tema Lietuvoje šiuo metu paplitusi?

K. Levickaite: Man atrodo, kad apie tai yra kalbama. Man yra šiek tiek neramu, kad kai kalbame apie mobingą, mes nevisai tą patį suprantame. Dėl to, kad mobingas yra tam tikra psichologinio smurto rūšis. Tai yra toks ilgalaikis, nuolatinis grupės atakavimas prieš vieną žmogų darbo aplinkoje.

REKLAMA
REKLAMA

Aš sakyčiau, kad apie psichologinį smurtą, viena iš kurių yra mobingas, mes šiek tiek mažiau suprantame. Kokios čia prielaidos, kodėl jis atsiranda, kaip jį reikia atpažinti. Mobingas vis tiek mus painioja, kaip visuomenę, tai norėčiau dėti akcentą – mes kalbame apie psichologinį smurtą.

REKLAMA

Tai apima daug platesnes interakcijas organizacijojo. Mes, kai kalbame apie jį, turime suprasti, kad psichologinis smurtas platesnės, didesnės, sisteminės organizacijos kultūros dalis. Jis neatsiranda iš nieko. Jis neatsiranda dėl to, kad vienas žmogus atėjo ir pradėjo kažkaip elgtis.

Dėl to mes turime organizacines prielaidas, sistemines prielaidas – kokiose organizacijose, kokiose kultūrose toks elgesys tampa validus.

REKLAMA
REKLAMA

Konflikto ir mobingo skirtumai

Ar tai reiškia, kad dažnai žmonės maišo sąvokas? Mobingu laiko tai, kas nėra?

K. Levickaitė: Taip ir tai irgi yra momentas. Iš tikrųjų, pagal darbo kodekso pakeitimus labai džiugu yra tai, kad organizacijos yra įpareigotos kurti pranešimo kanalus dėl psichologinio smurto, atpažinti tą sąvoką, organizuoti mokymus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką tenka pastebėti – tie mokymai kartais būna labai siauri. Iš tikrųjų vyksta tas, kad mes vadiname dalykus įvairiais dalykais. Labai svarbu atskirti – konfliktas, ką žmonės dažnai vadina mobingu, nėra psichologinis smurtas. Turėjimas skirtingų pozicijų ir jų deklaravimas nėra psichologinis smurtas, tai yra normali organizacijos dalis.

REKLAMA

Problema atsiranda ten, kur konfliktai yra neatpažįstami, nesprendžiami. Ten atsiranda ta vieta, kur prasideda netinkami, galios santykiais grįsti pasikalbėjimai. Vienas žmogus ima žeminti kitą ir tai yra toleruojama organizacijoje.

Kokiuose sektoriuose tie santykiai labiausiai neatpažįstami?

K. Levickaitė: Tyrimai rodo, kad jautriausias sektorius yra sveikatos sektorius. Paradoksas – sektorius, kuris labiausiai skirtas rūpintis vieniems kitais vis dėlto psichologinio smurto kultūrą neša. Taip pat švietimo sektorius. Vis dėlto šitie sektoriai, kur yra darbas su žmonėmis, daug įtampos, daug sunkumų – juose, galbūt, reikalinga pastanga valdyti tuos santykius. Dažnai to pritrūksta turbūt ir ten to psichologinio smurto ženklai yra didesni.

REKLAMA

Ką daryti atpažinus mobingą

Ką žmogui reikėtų pirmiausia daryti, jei jis įtaria, kad organizacijoje, kurioje dirba, vyksta mobingas?

K. Levickaitė: Pirmiausia turi būti sprendžiama viduje pačios organizacijos. Pirmiausi pranešti, kalbėti, kelti tą klausimą būtų prasminga pačioj organizacijoj viduje. Reiškia kalbėtis su vadovais ar vadovų vadovais. Turėkime mintyje, kad psichologinis smurtas tikrai nebūtinai patiriamas iš vadovo, ir vadovai patiria iš savo darbuotojų psichologinį smurtą, ir kolegos iš kolegų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei kalbame apie oficialų įrodymą, tai be abejo yra jau teisiniai reikalai. Tarkime, Valstybinė darbo inspekcija per praeitus metus beveik penkis šimtus skundu nagrinėjo. Aš nežinau – čia daug ar mažai? Per Lietuvą, turbūt nėra labai daug. Bet tų skundų daugėja ir tai rodo, kad žmonės daugiau supranta.

Kalbant apie įrodymus, tai yra sunki vieta. Žmonės turėtų rinkti įrodymus, užsirašyti, fiksuoti dalykus. Be abejo, įrodymas šioje vietoje gali būti labai menkas, dažnai būna žodis prieš žodį. Ta vieta yra problematiška.

Dėl to aš akcentuočiau vidinį organizacijos pasirengimą veikti. Organizacija pati turi resursų eiti, kelti sąlygas, kalbėtis, koks elgesys yra tinkamas, koks yra netinkamas. Ir tą valdyti.

Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų