Apie tai, ar naujoji Vokietijos vyriausybė išgelbės nusivylusius vokiečius bei ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.
Jūs daugelį metų stebite rinkimus Vokietijoje ir paskutinės kelios savaitės, atrodo, aiškiai parodė, kad Vokietijoje visuomenė yra susipriešinusi. Ar aš klystu?
F. Šimaitytė: Ne, jūs visiškai teisus, nes šalyje nuotaikos yra labai niūrios. Gyventojai mato, kad jų valstybė nebefunkcionuoja dėl migracijos, ekonomikos nuosmūkio, žlugdančios biurokratijos. Ir tokia situacija lėmė didžiausią rinkėjų aktyvumą nuo susivienijimo laikų. Aktyvumas siekia 82 proc. ir tai rodo, kad gyventojai vėl politizuojasi ir nori pokyčių.
Kita vertus, dauguma gyventojų nori permainų, bet ne tuomet, kai jiems reikia atsisakyti kažkokių privilegijų, bet, tuo pačiu metu, visuomenės ir politikos susipriešinimas dar niekada nebuvo toks ryškus, kaip dabar. Ir tai yra labai pavojinga demokratijai, nes nuosaikios partijos patiria didžiulį spaudimą tiek iš radikalios kairės, tiek iš radikalios dešinės. <…>
Kalbant apie visą Bundestagą, tai prorusiškos ir radikalios partijos šiandien turi 35 proc. Tai yra daug. Ir ką dar labai svarbu paminėti, kad šita poliarizacijos ir radikalizacijos baimė yra išreiškiama ir gyventojų apklausose, nes 68 proc. baiminasi, kad nepavyks sudaryti stabilios vyriausybės ir net 65 proc. mano, kad demokratija Vokietijoje dėl tokios didelės poliarizacijos yra pavojuje.
Dabar, jeigu tai būtų socialdemokratų ir krikščionių demokratų koalicija, ko galėtų tikėtis lietuviai? Ar kažkas pasikeistų iš esmės Vokietijos politikoje, kai mes kalbame apie įtaką Lietuvai?
F. Šimaitytė: Labai geras signalas buvo tas, jog socialdemokratai po triuškinančio pralaimėjimo nutarė pakeisti partijos vadovybę. Todėl tie senieji partijos funkcionieriai kaip Olafas Scholzas ir labai įtakingas frakcijos vadovas Rolfas Miucenichas jau atsistatydino ir partija paskelbė apie naują tiek personalinį, tiek programinį pasikeitimą ir partijos atsinaujinimą. Ir tai teikia kažkiek vilčių, jog partija bus daugiau istorijos pusėje negu kad tų senųjų pacifistų, kurie trukdė suteikti laiku ir pakankamai pagalbos Ukrainai ir trukdė Europoje užsiauginti saugumo raumenis.
Jeigu pasikeičia valdžia, ar keisis ir įsipareigojimas dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje? Ar tam gali kilti pavojus?
F. Šimaitytė: Po laimėtų rinkimų vyko diskusija su Friedrichu Merzu ir galime labai pasidžiaugti, kad jis paminėjo, kokį svarbų vaidmenį atlieka Vokietijos brigada Lietuvoje. Jis pabrėžė šitą įsipareigojimą ir kol kas nėra tikrai jokių ženklų, kad brigados projektas galėtų būti atšauktas. Tai yra svarbus politinis įsipareigojimas. <…>
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, žiūrėkite straipsnio pradžioje.
