Plačiau apie įvykį Latvijoje ir gebėjimą apsiginti nuo dronų TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su A. Kumpiu.
Ar turint visą informaciją, kurią turime tiek iš Latvijos, Lietuvos, tiek iš Ukrainos tarnybų, galime drąsiai sakyti, jog šis drono įskridimas į Latviją nebuvo Rusijos provokacija, o tai buvo jau anksčiau matyta ukrainiečių ataka? Ir tiesiog vienas dronas vėl nuklydo į Baltijos šalis?
Drąsiai 100 proc. nieko negalime teigti. Tačiau pagal tą informaciją, kuri dabar yra pasklidusi viešojoje erdvėje, ir įvertinant tai, kad naktį tuo pačiu metu buvo ukrainiečių vykdomi antpuoliai prieš Sankt Peterburgą, Ust Lugos naftos perdirbimo kombinatą, ir labai sutampa tas laiko tarpas – nuo 2 iki 6 val. ryto, – labiausiai tikėtina, kad būtent vienas iš tų nuklydusių dronų ir buvo tas, apie kurį realiai Latvijos kariuomenė pranešė.
Mūsų krašto apsaugos ministras suskubo pasidžiaugti, kad tai parodė, jog NATO oro policijos misija efektyvi. Ar iš tikrųjų galime vadinti operaciją sėkminga?
Aš vadinčiau, kad čia buvo nemaža dalis sėkmės faktoriaus. Tai, kad bepilotis greičiausiai skrido dideliame aukštyje, kad buvo naikinamas raketa „oras–oras“, dėl to, kad grėsmės ant žemės esantiems objektams nebuvo, nes pats taikinys buvo gana aukštai.
Nukritusius dronus rudenį aptiks grybautojai?
Jeigu būtų buvęs žemiau, būtų nematę radaro?
Tai va, čia ir yra atsakymas, dėl ko jis buvo pastebėtas. Pasisekė dėl to, kad jis buvo aukštai, o ilgojo ir vidutinio nuotolio radarais tokius taikinius nėra sudėtinga pastebėti. Sudėtingiau yra tada, kai jis skrenda žemai ir kai jį užstoja pastatai bei įvairios kliūtys. Tada jau turi pasikliauti arba trumpojo nuotolio radarais, o jų veikimo nuotolis yra ribotas – 50–70 km, daugiausiai iki 100 km.
O pats neutralizavimas – raketa „oras–oras“?
O neutralizavimo aš nepavadinčiau čia absoliučiai jokia sėkme. Mes galime prisiminti atvejį Lenkijoje, kur įskrido 19 „Shahed“ tipo dronų. Du ar trys buvo numušti raketomis „oras–oras“. Dalyvavo naikintuvai F-16, F-35, ir vieno tokio numušimo kaina, neįskaitant lėktuvo eksploatacijos kainos, yra apie milijoną eurų. Tai galime įsivaizduoti, kas būtų, jeigu įskristų ne vienas dronas, o dešimt dronų.
Tai galbūt jie ir įskrenda, mes tiesiog to nepamatome?
Prasideda grybų sezonas. Bus matyti. Aš neatmetu tokios galimybės, kad grybautojai rastų dronų miškuose.
Paskelbta, kad dėl netikros vėliavos operacijos, kurią Rusija gali svarstyti surengti Baltijos šalyse, Lietuvoje imtasi veiksmų – sustiprinta strateginių objektų apsauga. Ar to pakanka?
Dabar darome tikriausiai tai, ką greituoju būdu įmanoma padaryti. O greituoju būdu turi daryti taip, kad pirmiausia prioritizuotum objektus. Manau, kad žingsnis yra teisingas, nes jeigu tu turi ribotus išteklius, iš anksto jais nepasirūpinai, neturi sistemos, tai natūralu, kad tuos ribotus išteklius išskirstai svarbiausiems objektams ginti. Būtų keista, jeigu būtų kitaip.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
