Karas Ukrainoje jau trunka pusmetį, bet ryškių proveržių jame nematyti. Taip, prarasta penktadalis teritorijos, bet frontas įstrigęs, o Rusijos pajėgos patiria didelių nuostolių, Maskva ketina dešimtadaliu didinti kariuomenės gretas, o Ukraina laukia beprasidėsiančio masinio ginklų tiekimo spalį. Ekspertai tikisi, kad JAV ginklai nulems tolesnę karo eigą, o ir situacija šiuo metu jau atrodo palenkesnė Ukrainai.
Fronte padėtis geresnė nei prieš mėnesį
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas apie Ukrainą kalba atsargiai, pasak jo, situacija ten šiuo metu yra sudėtinga, bet geresnė, nei buvo prieš mėnesį. O tai, pasak generolo, teikia nemažai vilties.
„Rusijos kariuomenė, aiškiai matosi, yra išsekusi, puolimas sulėtėjęs. Amerikiečiai tiekia ginklus ir prieš mėnesį gauti ginklai lyg ir perlaužia situaciją į Ukrainos pusę. Šiuo metu nusistovi status qua pagal tą fronto liniją, kuri egzistuoja.
Rusija iniciatyvą išlaiko, deda pastangas, bet gerų žinių ukrainiečiams taip pat yra. Jie kaip ir perėmė iniciatyvą dešiniajame Dnipro krante, sunaikinti tiltai per upę ir ta didžiulė, 20 tūkst. rusų armijos grupuotė gali pakliūti į apsuptį, prasidėjo Krymo bombardavimai, labai daug amunicijos sandėlių ukrainiečiams pavyko sunaikinti“, – aiškino V. Žukas.
Anot jo, amerikiečių ginklų pagalba ukrainiečiai ne tik laikosi, bet ir bando perimti iniciatyvą į savo rankas. Tiesa, kiek ilgai taip truks – sunku pasakyti.
„Viskas priklausys nuo landlease, kurį pažadėjo amerikiečiai, tikimasi, kad prasidės išties didelis ginklų tiekimas. Manoma, kad tai vyks spalį, tai norisi tikėti, kad visą situaciją gal šiemet pavyks perlaužti“, – sakė atsargos generolas.
Jis pridūrė, kad tūkstančiai ukrainiečių kareivių šiuo metu mokosi ir treniruojasi užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje, ten yra ištisi padaliniai, todėl jėgos, kaip ir yra, trūksta technikos.
Todėl V. Žukas svarsto, kad reikia palaukti spalio ir pažiūrėti ar tankai, artilerija ir kita technika pasieks Ukrainą, kaip žadėta.
Tiesa, kad ukrainiečiai dabar neturi pakankamai pajėgų pradėti didelio masto kontrpuolimą, nes stinga technikos, artilerijos, bet Rusijos pajėgos silpsta, o ukrainiečių – stiprėja.
„Pas juos sėkmingai praėjo mobilizacija, tiesiog jiems trūksta ginklų, nors tai, kas jau yra gauta iš Vakarų, jau padarė pozityvų poveikį. Rusai tą iniciatyvą, kurią turėjo dar prieš mėnesį – prarado. Šiuo metu situacija yra pakrypusi ukrainiečių naudai. Aš laukiu landlease, tas masinis ginklų tiekimas turi prasidėjo jau netrukus, jei jis prasidės, jei rezervo daliniai, kurie šiuo metu ruošiami dirbti su tais ginklais, tai visos sąlygos optimizmui yra“, – sakė V. Žukas.
Visgi niekas negali žinoti, ką yra sumanę rusai. Vienas žmogus, pasak V. Žuko, sprendžia, todėl nežinia kas jam ir jo padėjėjams ateis į galva, kai rusai pradės realia pralaimėti. Tarkim bus apsupta didelė grupuotė jų karių? Neaišku, kokia gali būti Rusijos reakcija. Visas pasaulis, pasak atsargos generolo, dėl to yra dideliame nerime.
„Visos gąsdinimo priemonės išlieka, juk sako, kad štai mes dar nepradėjome kariauti, jūs dar pamatysite.Visgi visi požymiai rodo, kad lieka tik gasdinimas, o ne kažkas rimtesnio“, – sakė V. Žukas.
Prarado daug ir kaip tai atstatys – neaišku
Rusijos armija įvairiais skaičiavimais prarado iki 80-90 tūkst. žmonių, čia su sužeistaisiais, todėl natūralu, kad Putinas skelbia apie poreikį didinti kariuomenę, visgi tai nėra taip paprasta.
„Pasakymas, kad nuo sausio pirmosios turi būti tiek ir tiek žmonių. Ką tai reiškia? Ar užteks pinigų, ar užteks savanorių? Turi būti numatytos priemonės, ką jie darys, nes net jau dabar sunkiai sekasi surinkti tuos savanorius, nors moka didelius pinigus, po kelis tūkstančius eurų kareiviui, kuris, dažniausiai yra iš skurdžiausių regionų. Ar turės jie iš ko tą kariuomenę surinkti, ar tai vėl bus bauginimas. Sunku pasakyti, reikia pažiūrėti, kaip toliau vystysis įvykiai Ukrainoje. Situacija ten dinamiška, štai prieš mėnesį viskas atrodė daug blogiau, o dabar pagrindo optimizmui yra daugiau“, – sakė V. Žukas.
Jis svarstė, kad šį karą galima palyginti su Suomijos-Sovietų Sąjungos karu 1939 metais, nes jėgos buvo panašios, o ir kovos veiksmai buvo panašus. Taktinius veiksmus lyginant karas Ukrainoje taip pat primena Pirmąjį pasaulinį karą, nes frontas – stovi.
„Mažai manevro, net ir Rusijos pusės, kurie turi didelės manevrinės jėgos, bet judėjimo didelio nėra. Pagal tą taktiką, tai būtų panašu į Pirmąjį pasaulinį, bet pagal politinį paveikslą, tai lyginčiau su Žiemos karu, panašiai buvo puolama, jėgų santykis buvo panašus“, – sakė V. Žukas.
Ruduo atneš pokyčių
Atsargos majoras Darius Antanaitis sako, kad pagal žiaurumą ir ugnies galią dabartinį karą reikėtų lyginti nebent su Antruoju pasauliniu karu. Šiai dienai didelių pakitimų fronte nėra, bet, pasak atsargos majoro, tai gera žinia, nes rusai – strigo, o ukrainiečiai sugebėjo juos sustabdyti ten, kur jie dar judėjo.
„Vienintelis būdas, kuris išsiūbuotų šią situaciją – vienos ar kitos pusės rimtesnė persvara. Putinas pareiškė, kad jam reikia padidinti kariuomenę, bet svarbu suprasti, kad jis ją didina ne tik tam, kad sustiprintų puolimą, bet ir tam, kad užpildytų trūkumus, kurie atsirado užpuolus Ukrainą: Arkties, Tolimųjų Rytų, Kaliningrado ar Kaukazo daliniai turi būti papildyti.
Ukrainiečiai taip pat įgavo persvarą, jie pamažu pradės išvaduoti savo teritoriją, kai gaus modernios ginkluotės, taigi, kai pradės plaukti land lease ginklai. Manau būtent tada kovos suaktyvės. Ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo tik įsisavinti ginkluotę, išmokti, nes jei jie to nepadarys juos išnaikins“, – sakė D. Antanaitis.
Jis tikino, kad geriausias laikas pradėti karą ir kariauti – vasara, o štai ruduo įneša klampynę. Ukrainoje kelių tinklas nėra toks geras, todėl bus sudėtinga kariauti, ir vykdyti puolimą gali būti sudėtingiau, nei gintis.
„Taip pat nepamirškime šalčio. Kaip sakoma, ateina „generolas šaltis“, Ukrainos rytuose būna gana šalta, nors pietuose temperatūra visus metus būna geresnė. Taigi, nors ir norėtųsi, kad Ukrainos išlaisvinimas vyktų greičiau, tai bus sunku padaryti, nes ateina šaltis“, – sakė D. Antanaitis, pridūręs, kad, išties, karas yra modeliuojamas ir planuojamas, nes yra tam tikri dėsniai, kuriais vadovaujamasi, visgi visi planai paprastai žlunga po pirmo šūvio.
„Kai prasideda kontaktas, visi planai yra pasmerkti“, – sakė D. Antanaitis.
Abi pusės neturi pakankamai jėgų dideliam puolimui
Politologas, karo specialistas Deividas Šlekys sako, kad situacija Ukrainoje šiuo metu yra sąstingyje, o karo eskalacija, bent dabar – negalima. Nė viena pusė, pasak politologo, neturi tiek jėgų, kad išjudintų dabartinę įstrigusią padėtį.
„Rusija eskaluoti situaciją gali nebent už Ukrainos teritorijos ribų, nes rusai bandė naudoti daug savo ginklų jau. Na nebent mes kalbame apie cheminį ginklą arba matome tam tikrų momentų su branduoline jėgaine. Bet jei kalbama apie kokį nors didesnį puolimą – Rusija neturi tiek karių. Tiesa, yra įsakymas didinti kariuomenę, bet net jei ją padidins, realiai ji iškart nepadidės. Net nepadidės link žiemos, geriausiu atveju – kitą pavasarį. Kas iš to, ka turi ginkluotės, kurios atsargos pasienyje arba Ukrainoje, beje, buvo gerokai sunaikintos.
Gal ir yra ginkluotės Sibire, ją reikia atsigabenti, o ją atsivežus ji vėl gali būti sunaikinti. Taigi, konvencine prasme aš nematau jokių greitų judesių. Panaši situacija yra Ukrainos pusėje, ji, nors ir gauna ginklų, ji neturi kritinės masės gerai parengtų karių rimtam kontrpuolimui.
Jie turi karių, kurie geba atlaikyti fronto liniją, gali daryti įvairiose vietose kontraktas, partizanauti.
Visgi jei mes galvojame apie rimtą ėjimą – sudėtingiau. Gal kažkas bus link rudens, ten rudenį prasideda liūčių sezonas, laukai tampa klampūs. Jau dabar sudėtinga, o kai prasideda liūčių sezonas – pati gamta vers daryti pertrauką bent jau iki šaltojo sezono. Tai čia kalbu apie konvencinę karo pusę“, – sakė D. Šlekys.
Ukrainos visuomenė nesulūžo, valstybė nesubyrėjo, jie nori ir gali priešintis, o tai – ilgo kariavimo požymis. D. Šlekys įsitikinęs, kad reikia nusiteikti, jog karas bus ilgas.
Kiekvienas karas yra naujas, bet ir seno tąsa
Jis pridūrė, kad praėjęs karo pusmetis buvo tikrai margas. Pradžioje siekta greito karo, vėliau pereita prie varginančio stumdymosi fronto linijoje, vien Mariupolio apsuptis kiek truko.
„Jei buvome įpratę kalbėti apie greitus karius, ypatingai Vidurio Rytų kontekste, kur viskas, net judėjimas vyksta greitai, tai šis karas, nepaisant Ukrainos gero reljefo greitai judėti, jis yra klampus, sekinantis. Kariaujama ugnies galia, daug šaudoma.
Kariavimas primena Pirmąjį pasaulinį karą, nors, žinoma, jie karai nėra identiški. Tą labai primena artilerijos dominavimas.<..>Kiekviename kare yra buvusių karų palikimo, ar tai būtų taktika ar ginkluotės panaudojimas, karinis rengimas. Plačiais potėpiais žiūrint, galime matyti Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą, taktikos prasme gal kiek primena Žiemos ar Irano-Irako karus.
Bet mes negalime rasti vieno karo, kuris tarnautų ir kaip receptas, ir kaip istorinė analogija. Visi karai ir tęsinys seno ir kažkas visiškai naujo. Šiame kare galima rasti panašumų, nes net ir ginkluotė naudojama tokia pati, nori nenori tada imi lyginti. Taigi, sąsajų yra, bet kopijos ieškoti nereiktų“, – tikino D. Šlekys.
Politologas tikino, kad taip, karo nuovargis yra, nes žmonės pavargsta ir nuo pačios karo temos, ir nuo žiaurumų. Bet, pasak jo, ar tai, kad nustosime kalbėti apie karą reikš, kad jis nevyksta?
„Karai vyko ir vyks, net jei, blogiausiu atveju, Vakarai ims mažinti ginkluotės tiekimą ar mes manome, kad ukrainiečiai pasiduos? Žinoma, kad ne. O nuovargis yra, bet kokia alternatyva?“, – klausė D. Šlekys. Jis pridūrė, kad rinkimai JAV, Italijoje ar toje pačioje Ukrainoje, žinoma, karą kažkiek įtakos, bet vargu ar labai smarkiai.
„JAV abi partijos reiškia paramą, manau, tai nepasikeis. O kitos valstybės, tarkime Italijoje bus įdomūs rinkimai, tai gali kažkiek apriboti ar sumažinti ginkluotės tiekimą, bet tai irgi gali būti spėjimas, nes, viena yra retorika rinkėjams, o kita – kai nuvažiuoji į NATO ar ES susitikimus ir ten yra įsipareigojimai.
Yra pavyzdžių, kai rinkimuose sako vieną, o laimėję, tęsia buvusios Vyriausybės darbą, nes, tarkime, karuose, tu negali greitai išeiti, kažką pakeisti. O kartais atėjęs į valdžią tiesiog pamatai, kad ne viskas taip paprastai, kaip atrodė būnant opozicijoje“, – svarstė D. Šlekys.
