Mokesčius turėtume mokėti nuo visų savo gaunamų pajamų: nesvarbu, ar tai tebūtų „Sodros“ mokama pensija, ar darbo užmokestis, įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka.
Tai, kad tokius pat mokesčius moka jokių kitų pajamų neturintis pensininkas ir pensininkas-milijonierius – nėra normalu, tad apmokestinti gyventojus reikia tiesiog sudedant visas jų gaunamas pajamas, siūlo ekonomistas.
– Premjeras šią savaitę dar kartą patvirtino, jog kitąmet mokesčiai tikrai nemažės, esą diržus atleisti dar anksti: reikia galvoti apie papildomas pajamas, kas reikštų naujus mokesčius. Ar tai vienintelis kelias gelbėti biudžetą? -- "Balsas.lt" paklausė R. Lazutkos.
– Tai nė kiek neturėtų stebinti: mūsų biudžeto deficitas yra didelis, o tikėtinas ekonomikos augimas kitąmet 2-3 proc. bus nepakankamas: mokesčių įplaukos nuo to ženkliai nepadidėtų, biudžeto deficitas nemažėtų.
Šiais metais ir taip smarkiai buvo apkarpytos išlaidos, kai kurioms grupėms – išties skausmingai. Tikėtis, kad pajamos augs nustojus kristi ekonomikai – nerealu, tad galime sakyti, jog pajamos išliks tame pačiame žemame lygyje, o mums reikia artėti prie Mastrichto kriterijaus.
Tad suprantama, kad nėra kalbama apie kokias nors mokesčių lengvatas arba jų sumažinimą. Nors daug kas sako, kad sumažinus mokesčius įplaukos į biudžetą padidėtų, ta teorija sunku pasitikėti. Tai – nuolatinis ginčas. Verta prisiminti, jog kai pats A. Kubilius dirbo opozicijoje, siūlydavo mokesčius mažinti, o dabar, būdamas valdžioje, jaučia atsakomybę ir tiesiog bijo, jog kitąmet tiesiog nebus tiek pinigų.
– Premjeras kol kas neatskleidžia, kokiu pavidalu mokėsime didesnius mokesčius: vienas iš žinomų siūlymų – nekilnojamojo turto (NT) mokestis, nors didelių lėšų iš jo surinkti neplanuojama. Galbūt Vyriausybė vėl grįš prie klausimo apmokestinti dideles pajamas gaunančiuosius?
– Dėl NT mokesčio, manau, bus dar daug ginčų: metas, kada šis mokestis įvedamas netinkamas. Tą padaryti reikėjo kai NT pirkimo bumas buvo, o dabar šią sferą reikia skatinti. Nėra taip viskas paprasta.
Įplaukas bet kokiu atveju, Vyriausybė norės didinti. Jas galima didinti keliant klausimą dėl didelių pajamų apmokestinimo. Apie tai jau buvo užsiminta. Tiesa, premjeras ir finansų ministrė, kalbėdami apie mokesčių progresyvumą, pateikia darbo užmokesčio Lietuvoje statistiką, kurioje matome, jog uždirbančiųjų daugiau kaip 5 tūkst. litų per mėnesį – tik kiek daugiau nei 2-3 proc. gyventojų, 4 tūkst. ir daugiau – taip pat nedaug.
Tad jų argumentas – esą nėra prasmes didinti mokesčius gaunantiesiems didesnį darbo užmokestį, nes tiesiog nedaug ką čia ir tesurinksi. Tačiau verta kalbėti ne tik apie darbo užmokesti, reikia vertinti visas kitas pajamas. O kitos pajamos – tai gyventojo pajamos, gaunamos ir pasidalijus/perskirsčius įmonių pelną, gaunami dividendai arba mišrios pajamos: pavyzdžiui, kai asmuo yra ir įmonės darbuotojas, ir jos savininkas, kapitalo prieaugio pajamos, vertybiniai popieriai ir t.t.
– Į „visas pajamas“ turėtų įeiti ir gaunamos pensijos, valstybės mokamos pašalpos ir t.t.? Apie pensijų apmokestinimą užsiminė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo rekomendacijose.
– Iš tiesų TVF pasakė, jog reiktų apmokestinti pensijas. Išsyk kilo pasipiktinimo banga: kaip čia dabar, pensijos mažos, o jas apmokestinti. Tačiau tai – tik dalis visumos. Pagal mokesčių teoriją, pasaulio praktiką ir netgi pagal mokestinių įstatymų pavadinimą taip ir turi būti: juk Lietuvoje yra ne „Darbo užmokesčio“ įstatymas, o „Gyventojų pajamų“ įstatymas.
O pensijų apmokestinimas – tik fragmentas to pasiūlymo. Apmokestinti reikia visas pajamas, tai yra įprasta praktika visose normaliose šalyse. Apmokestinamos iš visų šaltinių gaunamos pajamos: „Sodros" pensijos, atlyginimas, nuosavybė, vertybiniai popieriai, pajamos iš individualios veiklos ir t.t. Visos pajamos sudedamos ir nuo jų – mokesčiai.
– Tačiau ar išties tikslinga būtų grupuoti ir iš valstybės gaunamas pajamas ir, tarkime, iš privačios veiklos? Kokie čia argumentai?
– Gyventojų pajamų mokestis nustatomas pagal pajėgumą mokėti – tai pagrindinis principas. O kaip galime nustatyti, kiek? Tereikia pasižiūrėti, kiek jie gauna iš viso pajamų, nesvarbu, koks būtų jų šaltinis.
Tokiu atveju kitas kelias būtų riboti didesnes pensijas. Kas būtų? Ir vienas, ir kitas žmogus gauna vienodas pensijas, tačiau vienas milijonierius – netgi turi įmonių grupę, pavyzdžiui, pensininkas Lubys.
Galiausiai, galime sakyti, jog pensijos gali būti laikoma kaip tiesiog atidėtas darbo užmokestis: valstybė gali atiduoti viską, bet dalį atima, o kai sulaukia pensinio amžiaus – atiduoda. Tai tiesiog atidėtas atlyginimas ir galime jį apmokestinti. TVF tiesiog remiasi pasauline praktika, kur nėra išskiriama, kad vienas pajamas tik iš vieno šaltinio reikia apmokestinti, o iš kitų – jau nebe.
Ir tada pinigai turėtų nebekvepėti: visas pajamas derėtų sudėti ir apmokestinti pagal progresinius tarifus. Vienu atveju tai būtų dideles pajamos – vien tik atlyginimas, kitu atveju – verslo pajamos, kitu – dvi sudėtos pensijos, tačiau jos būtų apmokestinamos vienodai, nepriklausomai nuo šaltinio. Tiesa, šiuo atveju reikėtų peržiūrėti neapmokestinamąjį minimumą.
– Tačiau, regis, kai kurios mokestinės „problemos“ – amžinos: antai verslo liudijimai ir milžiniškos pajamos – suderinama. Vien ko vertas Gariūnų pavyzdys ir t.t.
– Suprantama, išimčių turi būti, jei norime skatinti kai kurias veiklas, tačiau išties čia egzistuoja problema: sakykime , sudaręs vienokio pobūdžio sutartį neši vienokią mokesčių naštą, kitokio– vėl kitokie mokesčiai, nors subjekto pajamos yra vienodos.
Jei samdomas vadybininkas ir su juo sudaroma paslaugų sutartis – mažesni mokesčiai nei jį įdarbinus pagal darbo sutartį. Tai iškraipo visą sistemą. Dažnai rimti verslininkai skundžiasi: negalime konkuruoti su tais, kurie gauna tokias lengvatas, nes jos kartais visiškai nepagrįstos.
Gariūnai yra pavyzdys. Keliauja vagonai iš Kinijos, o tai – individuali įmonė ar verslo liudijimas. Pajamos ir įplaukos didžiulės ir jie apmokestinti lengvatiniais tarifais. Tad teigiu, jog pajėgumas mokėti turi būti mokesčių sistemos kūrimo principas. Tai – pasaulinė neginčijama praktika. Tik Lietuvoje iki šiol su šiuo principu nebuvo skaitomasi. Galbūt dėl to, jog interesų grupės, kurios nuo to nukentėtų, įtakojo visas Vyriausybes: tiek socialdemokratų valdymo laikais, tiek ir dabar?
