Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.
Lietuvos laisvosios rinkos prezidentė Rūta Vainienė premjero pareiškimą įvertino labai švelniai, nenorėdama įžeisti: „Pareiškimas labai drąsus. Deja, aš jokių atsigavimo ženklų neįžiūriu, ir net sunku įsivaizduoti, apie kokius simptomus premjeras kalbėjo. Gal turėjo įtakos geras oras.“
Vasarą šiek tiek sumažėjo eksporto, pramonės bei prekybos sričių kritimas. Tačiau vis dėlto sumažėjo. Verslininkams kaip trūko, taip ir trūksta apyvartinių lėšų bei kreditų, o tarpusavio įsiskolinimas nemažėja. Statistika fi ksuoja padidėjusį prekių ir paslaugų pardavimą, bet įmonės nesulaukia atsiskaitymo už jas ir žlunga.
Šiaurės ir Baltijos šalių fi nansų grupės „Nordea“ analitikai tvirtina, kad kreditų rinkos nuosmukis dabar Lietuvos ekonomikai smogia visa galia.
Ekspertų nuomone, vartojimą stabdys ir augantis bedarbių skaičius. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje nedarbas liepos mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo labiausiai Europos Sąjungoje – 10,9 procentinio punkto, iki 16,7 proc.
Darbai tolsta nuo žodžių
A.Kubiliaus Vyriausybė panaikino visas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, nepaisydama ekonomikos ekspertų įspėjimų, kad šis kelias gali nuvesti į ekonomikos pelkę. Ne, mes kitokie ir geriau išmanome nei nuo mūsų anksčiu atsilikę (2008 m.) kaimynai lenkai. Nors bendrasis PVM Lenkijoje buvo didesnis nei Lietuvoje, tačiau išimtys (5 proc. PVM daržovėms ir mėsai) mums smogė iš karto ir žemiau juostos.
Visi gerai prisimename Kalėdų dovanėlę – akcizų degalams padidinimą daugiau nei leido ES direktyvos. Ketvertukas nusprendė, kad tauta privalo susiveržti diržus. Susiveržė, tačiau nepriversi diržų susiveržti užsienio vežėjų, kurie degalus pylėsi kaimyninėse šalyse. Ar Vyriausybė suskaičiavo, kiek praradome milijonų, o gal net visą milijardą vien dėl šios klaidos? Tačiau Vyriausybė net nesugebėjo viešai prisipažinti klydusi.
Auga šešėlinis verslas
Visi verslininkai ir ekonomistai sutaria, kad, didėjant mokesčiams, didėja ir šešėlinis verslas. Be to, per du dešimtmečius patyrėme, kad juodąją ekonomiką galima stimuliuoti priėmus tik vieną kitą nevykusį įstatymą, o štai ekonomikos nuskaidrinimas užtrunka dešimtmečius.
„Po Rusijos krizės 1998-aisiais sukeltos šešėlinės ekonomikos gijome labai ilgai, o šįmet pradedame sukti atgal“, – sako R.Vainienė.
Be kita ko, juodosios ekonomikos žinovai naudoja ne tik žinomus lėšų slėpimo būdus, bet ir sugalvoja naujų. Gal tai tik tušti svaičiojimai? Pasižvalgykime po viešuosius konkursus. VL šaltinių duomenimis, viešųjų konkursų kainos, lyginant su skaičiuotinomis, šiuo metu nukrito net iki dviejų kartų. Labai susispaudus, įmanoma darbų kainą sumažinti 10–15 proc., bet ne du kartus. Peršasi išvada, kad verslas iš anksto neria į šešėlį.
VMI skambina pavojaus varpais
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neslepia, kad vis dažniau susiduria su šešėlinės ekonomikos ir mokesčių vengimu daugelyje verslo sričių. Kai kurių įmonių vadovai atvirai sako, kad, jei sumokėtų visus mokesčius, teišgyventų mėnesį ar du. Padidėjus mokesčiams, pagunda nuslysti į šešėlį labai didelė, ypač smulkiosioms įmonėms. VL pakalbintas Pakaunėje kelias nedideles parduotuves turintis verslininkas sakė, kad Vyriausybė jį privertė slėpti mokesčius. Atsiskaitoma grynaisiais.
VL žiniomis, įforminant tariamus paslaugų teikimo sandorius, pasinaudojama vadinamųjų priedangos įmonių vardu ir rekvizitais, į jų sąskaitas yra pervedamos įmonės piniginės lėšos, vėliau jos išgryninamos per bankomatus.
Dažnas reiškinys – vadovų, savininkų bei darbuotojų asmeninių poreikių tenkinimas įmonių lėšomis nesumokant PVM ir nepagrįstai didinant atskaitymus iš apmokestinamojo pelno.
Vyriausybė nepajėgi
Esamą ministrų kabinetą Prezidentas ir ekspremjeras Algirdas Brazauskas kaltina kompetencijos stoka. Jis turi laiko analizuoti ir lyginti Lietuvos bei kitų ES šalių ekonomikos rodiklius. A.Brazauskas kritikavo ir Gedimino Kirkilo Vyriausybę, bet nesigaili ir A.Kubiliaus. Tikrai – kaip atsitiko, kad beviltiškai atsiliekame ne tik nuo Lenkijos, bet ir nuo Čekijos bei Vengrijos. Ir atsiliekame stulbinančiai. Štai Lenkijos ekonomika šiais metais kris tik 0,8 proc., Vengrijos – 3 ar 4 proc., o Lietuvos – net apie 20 proc.
Finansų ministrė laukia užsienio ekspertų patarimų, kaip efektyviau administruoti mokesčius, kaip sumažinti neigiamą šešėlinės ekonomikos įtaką biudžeto pajamoms, kaip pagerinti sąlygas mokesčių mokėtojams, turintiems laikinų sunkumų sumokėti mokesčius. Kai kurie politikai į tai žiūri skeptiškai.
„Užsienio ekspertai paprastai nesuvokia specifi nių, tik tai valstybei būdingų, problemų. Juk kiekvienoje šalyje kitokia BVP struktūra, todėl veiksmai, kurie tinka, pavyzdžiui, Vokietijai, netinka Lietuvai. Anksčiau Finansų ministerija rengdavo vadinamuosius proto šturmo posėdžius, į kuriuos kviesdavo nepriklausomus ekspertus, keisdavosi idėjomis, tačiau niekada nesikreipė pagalbos į kitas šalis“, – stebisi buvęs ministras A.Butkevičius.
Sakoma, kad potvynis pakelia visas valtis. Taigi ir Lietuvos Vyriausybė tikisi – jeigu ekonomikos pakilimas prasidės didžiosiose Europos valstybėse, tai įtaką pajausime ir mes. Tačiau kiti ekspertai primena, kad potvynis gali pakelti tik sveikas valtis, o jeigu valties dugnas skylėtas, tai tokia valtis nuskęs. Ar Lietuvą paveiks Vokietijos atsigavimas?
Ekspertų prognozės įvairios. „Reikalai pagerės tik tiek, kiek įmonių susiję su eksportu, bet ne daugiau. Be to, kils dar viena darbo migrantų banga. Tačiau jeigu patys nieko nedarysime ir lauksime, kol atsigaus kitos valstybės, tai netrukus pamatysime, kad konkurenciją eksporto rinkose pradedame pralaimėti. Kitos šalys tikrai nestovės vietoje – jos aplenks mus“, – sako R.Vainienė.
Paprastai šalys, ypač krizės metu, skatina eksporto įmones, kad jos žūtbūt nepaliktų eksporto rinkų, nes laisvą vietą tuoj pat užims kiti.
Ko galime tikėtis kitąmet?
Pasak R.Vainienės, 2010-ųjų biudžetas bus rengiamas taip pat, kaip buvo rengiami biudžetai iki šiol. Vėliau jį teks keletą kartų per metus koreguoti. O kaip bus koreguojamas, jeigu mokesčių didinimas jau lyg ir išsemtas?
„Taip, šis šaltinis jau išseko, tačiau bus bandoma raustis tame dumble ir ieškoti nors paskutinių lašų. Neatmetu galimybės didinti PVM, tačiau net baisu kalbėti apie tokio sprendimo pasekmes ne tik biudžetui, bet ir visai šalies ekonomikai“, – sako R.Vainienė.
Gal Vyriausybė ryšis radikaliems verslo atlaisvinimo veiksmams?
„Žinau, kaip dirba Saulėtekio komisija, todėl tokią galimybę atmetu. Procedūra pradėti verslą kaip buvo, taip ir liko labai ilga. Dabartinei Vyriausybei nelemta imtis ryžtingų veiksmų“, – apgailestauja R.Vainienė.
O viltis tunelio gale?
„Ateitį matau vertindama paprastus žmones. Jie nenuleidžia rankų, nenusimena, dirba net sunkiausiomis sąlygomis, net tada, kai išrinktieji kaišioja pagalius į verslo ratus. Jie tempia ekonomiką ir ištemps. Būtų gerai, kad Vyriausybė jiems netrukdytų, bet turime tai, ką turime – brangiai kainuojantį politinį stabilumą“, – daro išvadą R.Vainienė.
Nematau jokių atsigavimo požymių
Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvęs finansų ministras:
Nedarbas pasiekė 16 proc. ir dar yra linkęs augti. Taigi kol kas nematau jokių ekonomikos atsigavimo požymių nė viename sektoriuje. Valstybės valdymo sėkmė priklauso nuo komandos, nuo prioritetų pasirinkimo. Pirmiausia reikia išsaugoti darbo vietas. Smulkius projektus reikėtų atidėti, o fi nansuoti tik tas sritis, kurios didintų užimtumą. Be to, būtina fi nansuoti švietimą, mokslą, studijas, stambiesiems objektams skelbti viešuosius konkursus ir už juos atsiskaityti per 15–20 metų. Noriu priminti, kad Klaipėdos jūrų uostas praranda rinką, nors 2008-aisiais buvo pirmaujantis Baltijos šalyse. O juk viena darbo vieta jūrų uoste vidutiniškai sukuria 5–6 darbo vietas už uosto teritorijos.
Pirmiausia reikia mažinti nedarbą
Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė:
Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, kritimas buvo tik 2 proc., be to, tikimasi, kad suaktyvės ekonomika trečiąjį ketvirtį. Taip būna kasmet. Taigi statistikos duomenys rodo, kad ūkis stabilizuojasi ir jau nebesitikima naujų krizės stimulų, kurie ekonomiką varytų žemyn. Tačiau apie augimo perspektyvas galėsime kalbėti tada, kai stabilizuosis bedarbių skaičius. Ekonomika atsigaus tik pradėjus augti darbo vietų skaičiui.
Albinas Čaplikas
