Oficialiai kandidatu užimti susisiekimo ministro kėdę įvardytas klaipėdietis Eligijus Masiulis nesako kategoriško „ne“ giliavandeniam uostui Melnragėje, tik kartoja, kad požiūris į jį - skeptiškas, o jo buvimas ministru esą taptų savotiška garantija klaipėdiečiams, jog sprendimai būtų derinami su gyventojų poreikiais.
Interviu „Vakarų ekspresui“ politikas paminėjo keletą susisiekimo sistemos „kirminų“, kuriuos jis ruoštųsi išnaikinti.
Vaikys naftaliną
Kodėl pasirinkote būtent Susisiekimo, o ne kokią kitą ministeriją?
Pirmiausiai todėl, kad esu klaipėdietis, miesto patriotas, o uosto plėtra labai smarkiai priklauso nuo Susisiekimo ministerijos.
Kitas dalykas - šiai ministerijai labai ilgai vadovavo socialdemokratai, ministerija buvo vienos politinės jėgos rankose, tad ne visi projektai įgyvendinti skaidriai.
Mano iššūkis - sutvarkyti milžiniško pinigų srauto administravimą taip, kad būtų laikomasi susitarimų, visuomeninių įsipareigojimų, kad konkursus laimėtų geriausieji, pajėgiausieji, o ne tie, kurie rasdavo priėjimą.
Ilgai svarstėte, ar tapti kandidatu į ministrus: kas lėmė dvejones?
Tai buvo laikotarpis, per kurį įvyko labai daug susitikimų su rinkėjais, partijomis, specialistais, šeima. Juk tenka didelis iššūkis. Taip lengva ranka priimti pasiūlymą nesinorėjo. Juk kaip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, dirbdamas Vyriausybėje, tapsiu labiau pažeidžiamas. Bet kokią nepopuliarią reformą galima bus panaudoti prieš mane, sukelti konfliktą, pasikėsinti į mano reputaciją.
Visgi per rinkimus gavome žmonių pasitikėjimą, tad kada dar, jei ne dabar? Į krūmus nebėgsi. Dabar toks laikmetis, kai bus einama persitvarkymo linkme, kai valdžioje turi būti modernūs, jauni žmonės.
Užsiūs „kišenes“
Kokie pirmieji darbai lauktų peržengus ministro kabineto slenkstį?
Iki to slenksčio dar nemažai liko laiptelių įveikti. Bus pirmasis Seimo posėdis, rinksime parlamento pirmininką, tvirtinsime Vyriausybės programą. Situacija dar gali keistis.
O jei mane paskirs ministru, pirmiausiai bus iškeltos sąlygos, pristatyta vizija. Ketinimai yra aiškūs: skaidrumas, maksimali „debiurokratizacija“, paprastesnės, skaidrios procedūros viešųjų pirkimų srityje, moderni vadyba, naujoviškumas.
Kad ir situacija dėl, pavyzdžiui, Vilniaus tarptautinio oro uosto: pozicijos konkurencinėje rinkoje pralaimimos dėl prastos vadybos. Tai turi būti tarptautinė stotelė pakeliui į Rytus. Vadyba šiais laikais turi būti agresyvi. Jei bus atsisakoma vykdyti iškeltas sąlygas, keisime tarnautojus.
Ar ir ši ministerija taupys, veršis diržus? Kokiuose sektoriuose?
Kelių infrastruktūros tvarkymui kitiems metams numatyta 500 mln. litų daugiau nei iki šiol. Šią sumą reikėtų mažinti bent 200 mln. litų.
Turėtų būti mažinamos ir valdymo išlaidos: kaip suvokti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas turi net 7 pavaduotojus? Tokių kišenių kišenėlių - labai daug, ir mes jas užsiūsime.
Santykiai su kolega
Partija, kuriai atstovaujate, pasisakė prieš giliavandenio uosto statybą Melnragėje. Koks bus šio projekto likimas, jei tapsite ministru?
Dėl tokio objekto statybų Melnragėje požiūris yra labai rezervuotas, skeptiškas. Tai, kad būsiu ministras, klaipėdiečiams bus savotiška garantija, kad sprendimai bus maksimaliai derinami su gyventojų poreikiais. Negali uostas vystytis atsietai nuo miesto.
Nuolat kartojote, kad Klaipėda - podukra, įvertinant pajamas, kurias ji gauna iš uosto, nes jis - valstybinis. Ar šioje vietoje galima tikėtis pokyčių?
Tas klausimas jau buvo keltas prieš ketverius metus, norėta pasiekti, kad Klaipėdoje būtų ne valstybinis, o municipalinis uostas. Tačiau Vilnius į tai žvelgia kaip į kokią ereziją. Mano įsitikinimu, uostamiesčio bendruomenė turi pernelyg mažai įtakos vystant uostą.
Ar bus pokyčių tęsiant kovą su karu keliuose?
Tie teisės aktų pakeitimai, kurie buvo padaryti kadenciją baigiančiame Seime, yra teisingos krypties. Tačiau galima ir peržiūrėti tvarką. Reikia kompleksiško požiūrio, ne vien draudimais ir griežtinimais galima pagerinti situaciją. Būtina atkreipti dėmesį ir į vairuotojų išsilavinimą, automobilių kelių būklę, kelių eismo ženklų statymą, autotransporto priemonių būklę ir kt.
Greičiausiai teks dirbti su taip pat klaipėdiečiu ministerijos sekretoriumi Arvydu Vaitkumi, kuris priklauso socialdemokratų partijai, o jo požiūris į įvairius investicinius projektus kirsdavosi su liberalų pozicijomis. Ar nebijote trinties?
Trinties nebijau, nes nesu naujokas politikoje, turiu charakterį. Laukia labai rimti pokalbiai: arba bus priimtos ministro iškeltos sąlygos, arba, nuomonėms nesutapus, teks ieškoti kitų sprendimo būdų. Jei pasikeičia ministras, suformuojama nauja Vyriausybė, valstybės tarnautojui negalima į tai neatsižvelgti.
„Esu praktikas, ne politikas“
Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius:
Nuo 2002 iki 2007 metų buvau socialliberalas, o ministrais dirbo socialdemokratai. Tai įrodo, kad nepolitikuoju. Išties esu nevykęs politikas, labiau praktikas, ekonominiame darbe politikavimo neturėtų būti. Politikas yra ministras.
O dėl giliavandenio uosto... Palikime tai ateities diskusijoms. Manau, kad nauja valdžia yra pragmatiška, ir tikiuosi, kad rasime tinkamą išeitį. Daugiausiai juk kėlė nepasitenkinimo, kad dėl naujo uosto nėra atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išsamesni tyrimai. Diskusijų trūkumas atrodydavo kaip konfliktas. O diskusijų reikia daugiau.
Denisas Nikitenka
