• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po operacijos prieš Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, JAV nežada sustoti. Donaldas Trumpas viešai užsimena, kad veiksmų gali imtis ir prieš Kolumbiją bei Grenlandiją.

Po operacijos prieš Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, JAV nežada sustoti. Donaldas Trumpas viešai užsimena, kad veiksmų gali imtis ir prieš Kolumbiją bei Grenlandiją.

REKLAMA

Apie tarptautinės teisės normas ir tolimesnius JAV veiksmus „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė ir ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Ar jus nustebino Jungtinių Tautų gana griežta reakcija į tai, ką Amerika padarė prieš Maduro?

REKLAMA
REKLAMA

I. Isokaitė: Gerai, kad tarptautinės teisės chartijos normos prisimenamos ir esminiai principai, kuriuos įtvirtino po baisių pasaulinių karų. Vienas iš pagrindinių yra, kad negali būti imamasi veiksmų karinėmis priemonėmis vienos šalies sprendimu kitos valstybės teritorijoje. Iš dalies rezultatas ir pozityvus dėl diktatoriško režimo pabaigos. Vis tiek pasaulis yra lūžio etape, mes esame tarp ekonominių vilionių ir politinio, vertybinio apsisprendimo.

REKLAMA

Tarptautinės teisės požiūriu, nepaisant faktorių, Amerikos poelgis nėra pateisinimas?

I. Isokaitė: Būdas nebūtinai yra teisinamas tikslui pasiekti. Ne visomis priemonėmis galime to rezultato norėti ir siekti. Tarptautinės teisės požiūriu yra skirtumas. Mes greta savigynos, greta tų atvejų, kada leidžiama naudoti karinę jėgą saugumo tarybos sprendimu, kai iš tiesų kraštutinė priemonė yra reikalinga, mes jėgos naudojimą po truputėlį plėtėme.

REKLAMA
REKLAMA

Tai yra savigyna atsakant į teroristinius išpuolius, kraštutiniu atveju netgi į tam tikras kibernetines, hibridines grėsmes. Žinoma, tai yra teorija ir tik visiškai kraštutiniu atveju, atsakas tikrai nebūtų pirmiausia karinis.

Ar mes einame į didžiųjų valstybių jėgos pasaulį, kuris gali būt mums daugiau pavojingas nei nepavojingas?

A. Valionis: Valstybės suverenitetas kaip sąvoka buvo sukurta po 30 metų karo, buvo sutarta, jog religija ar kiti pretekstai negali būti vertinami kaip galimybė šalį okupuoti. Iki šiol Henris Kisindžeris sistemą, kurioje mes gyvename, vadino Vestfalijos sistema. Vėliau mes turėjome Atlanto chartiją, Trumeno doktriną, Maršalo planą ir tą kruopščiai per 80 metų sukurtą, puoselėtą vertybinę koaliciją, kurios nariais mes buvome ir jautėmės saugūs. Dabar, deja, viskas byra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lieka teisė didžiųjų valstybių koncertui spręsti, ką daryti su mažesnėmis valstybėmis, kurios į jų koncertą nepatenka. Jeigu mes vertiname Venesuelos atvejį, tai atsiranda masė įvairių dalykų. Pirmiausiai, tarptautinės teisės pažeidimas. Suvereniteto negerbimas, draudžiama agresija įvykdyta. Marco Rubio, valstybės sekretorius, aiškino, jog tai politinė akcija, nėra karas ar karo veiksmai, viskas yra teisėta ir jie prašė kongreso sutikimo.

REKLAMA

Jeigu pasižiūrėsime į paskutinius faktus, tai jokios vertybės neatkurtos. Opozicija negauna jokios teisės Amerikos vadovybės atžvilgiu ką nors daryti ir tvarkytis. Ką mes šiandien matome, aljansas ruošiasi ginti savo pozicijas griežtai smerkdamas Amerikos tvarką.

<...> Trumpo pasiūlymu penkios pasaulio valstybės, JAV, Rusija, Kinija, Japonija ir Indija, vietoje G7, turėtų tartis ir tvarkyti pasaulio reikalus. Visą laiką tas vertybinis aljansas kalbėjo, kad karų tarp demokratinių valstybių nebūna. Ši esminė prielaida leido funkcionuoti ir saugiai visiems jaustis.

REKLAMA

Kur Trumpas gali sustoti ar negali sustoti išvis? Šiandien mes turime vilkų pasaulį, kurie daro, ką nori su silpnesniais?

I. Isokaitė: Situacija reikalauja nevertinti nei Venesuelos padėties, nei kitų valstybių labai izoliuotai. Visa tai daro tarptautinį globalų poveikį, nebegali žinoti, kas rytoj bus tavo draugas ar sąjungininkas. JAV turi svaresnį vaidmenį. Nepaisant vertybinio požiūrio, siūlyti teritoriją kaip prekybos objektą, Ukrainos teritorinį vientisumą mainais už taiką, yra labai liūdnas ženklas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

<...> Čia tas pats kaip dėl Baltarusijos režimo, kuris nelegetimus, ir rinkimai neskaidrūs, bet tai nesuteikia teisės kitoms valstybėms ginkluota jėga to režimo pakeisti.

Yra matančių panašumų tarp Venesuelos ir Ukrainos, iš vienos pusės Trumpas, iš kitos – Putinas. Ką jūs apie tai galvojate? Kiek tai lygintini dalykai?

A. Valionis: Labai paprastas atsakymas. Jeigu pasižiūrėsite į tarptautinę teisę, šiuo atveju yra aiški dvigubų standartų politika. Rusija aiškiai pasakys, jeigu galima Amerikai taip daryti, tai kodėl negalima mums taip savo įtakos sferoje? Šis pavyzdys bus panaudojamas Rusijai legitimuoti.

Visą „Žinių radijo“ laidą galite rasti čia: 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Labai teisingai,Valioni,jei visi smerkia rusija,dėl ukrainos,tai kuo grenlandija kitokia,ė teisuoliai,kažko tyku
Reiškia ir Rusijos veiksmai Ukrainoje yra teisėti ir demokratiški.
Yra didžiulis skirtumas - JAV neturi jokių nei istorinių, nei teisinių ryšių. Kai Grenlandija tapo Danijos - tokios JAV dar visai net nebuvo. O Ukraina šimtmečius buvo Rusijos regionas (kaip kad Lietuvai Žemaitija), kurią blogoji Lenino bolševikų politika atskyrė nuo Rusijos tik dėl politinių motyvų, neva ne tik Rusija palaiko bolševikus, bet štai ir dar viena šalis.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų