Dulkys – apie tai, kaip sumažinti eiles pas gydytojus: patys pacientai reikalauja siuntimų, nors to nereikia

Ministro aiškinimu, ne visuomet reikia pacientą siųsti pas kitus specialistus, mat daug situacijų šeimos gydytojas galėtų išspręsti vietoje.

„Patys medikai sako, kad mažiausiai iki 10 proc. galima sumažinti eiles ir padaryti darbą efektyvesniu, vien jei tik gydymo įstaigos susitars, kad be reikalo nesiuntinėja pacientų. Kitaip sakant, kad šeimos gydytojai nerašytų tų siuntimų, kurių nereikia. (...) 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Svarbios permainos pacientams: kreipiantis į šiuos gydytojus nebereikės siuntimo

Dulkys įvertino teismo išvadą dėl žalos atlyginimo tvarkos: tai – praėjusios kadencijos pasekmė

Po juoką sukėlusio naujo SAM logotipo – eksperto vertinimas: kai sistema byra, tai neatrodo laiku ir vietoje

Yra daug dalykų, kur pacientas tik užėjo ir gali būti jo problema sprendžiama „čia ir dabar“, bet duodami siuntimai“, – antradienį per susitikimą su Laisvės frakcija Seime sakė A. Dulkys.

Pasak jo, antrinio lygio specialistai „neliktų skoloje“ – patys galėtų pakonsultuoti pacientą dėl vaistų ar išrašyti kitą siuntimą, bet dabar sistema tokia, kad pacientas kaip futbolo kamuoliukas siuntinėjamas atgal.

Ministro teigimu, šeimos gydytojai neretai siuntimus išrašo vien dėl to, kad pacientas prašo. Pasak jo, jie tvirtina išrašantys iki 50 proc. siuntimų, kurių pacientams išties nereikia. 

„Kai klausiu, kodėl juos rašo, sako, kad pacientas reikalauja. Nes turime tokį dalyką kaip savigyda ir pacientas, esantis šalia specialisto, pats aiškina gydytojui, kokių jam reikia siuntimų. Klausiu, o kas tada bus, jei nerašys, tai sako, kad tada užsirašys pas kitą gydytoją, parašys man skundą, dėl jo man aiškintis truks ilgiau, nei dabar parašysiu šį siuntimą ir panašiai“, – kalbėjo A. Dulkys.

Gyrė švieslentę ir naujas tvarkas

SAM vadovas teigė, kad eiles padeda mažinti ir pernai sukurta švieslentė, leidžianti stebėti, kuriose įstaigose eilės mažesnės. Jo teigimu, iki švieslentės įdiegimo iš viso nebuvo galimybės įvertinti, kokios eilės yra, nes nebuvo stebėsenos, teko kliautis vien poliklinikų skelbiamais skaičiais.

Eilių stebėseną iki tol vykdė Valstybinė ligonių kasa, kartą per mėnesį surinkdama gydymo įstaigų pateikiamus duomenis apie jose esančias pacientų laukimo eiles, tačiau jie nebuvo pakankamai objektyvūs ir tikslūs, atvaizduodavo tik vienos mėnesio dienos situaciją.

Pasak ministro, jau yra pradėjusi veikti siuntimų pasikeitusi tvarka, daugiau įgalinamos ir slaugytojos, kad galėtų daryti daugiau funkcijų. Visa tai, tikimasi, padės pagerinti ir eilių situaciją.

Rekordiškai daug – 30 mln. konsultacijų

Ministras kartu tvirtino, kad situacija dėl patekimo pas gydytojus gerėja, o prieš pusę metų eilės susidarydavo net norint patekti pas šeimos gydytoją.

„Dar prieš pusmetį mes turėjome problemų ir pas šeimos gydytojus, bet praėję metai šeimos gydytojams buvo rekordiniai, mūsų šeimų gydytojai ir specialistai suteikė rekordinį konsultacijų skaičių per vienus metus – 30 mln. konsultacijų. Per visus 30 sveikatos sistemos metų niekada nebuvo tokios apimties padarę“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pernai siekiant mažinti eiles pas gydytojus teritorinės ligonių kasos ir daugiau kaip dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus susitarimus dėl paslaugų prieinamumo gerinimo.

Jos įsipareigojo suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios, už tai gaudamos papildomą apmokėjimą iš ligonių kasų. Papildomo finansavimo turėjo užtekti suteikti papildomai apie 200 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų, 1300 sąnarių endoprotezavimo operacijų, 37 tūkst. dienos stacionaro ir 7,5 tūkst. dienos chirurgijos paslaugų.