„Valstybė turi dalintis informacija apie padidėjusias grėsmes, turi teikti metodinę pagalbą ir tai, mano nuomone, daro. Tačiau ką valstybė turėtų daryti ir šiuo metu galbūt ne tiek daug daro, tai dirbti su įmonių stiprinimu – tai yra integruoti jas į karines pajėgas, pirkti įrangą, pirkti mokymus ir didinti įmonių mastą, kadangi kuo didesnė įmonė, tuo jai yra lengviau apsiginti“, – trečiadienį LRT radijui sakė T. Milašauskas.
Pasak jo, kiekvienas verslas susiduria su rizikomis, o gynybos pramonės grėsmė – pažeidžiamumas provokacijoms.
„Valstybės tikslas nėra ginti kiekvieną verslą. Tą mes padarysime patys, turime tam visas priemones. Mūsų įmonėje dirba daugiau nei 20 procentų darbuotojų iš sukarintų struktūrų: šauliai, buvę kariuomenės, žvalgybų darbuotojai“, – teigė T. Milašauskas.
Praėjusią savaitę Vilniuje, šalia įmonės „RSI Europe“ buvo padėti laidotuvių vainikai su jos vadovo nuotrauka, perrišta juoda juostele.
Provokacijoms bendrovė yra pasiruošusi
Anot T. Milašausko, tokioms provokacijoms bendrovė yra pasiruošusi ir nuolat didina parengtį „politinėms gąsdinimo žinutėms“: „Mes dirbame gynybos pramonėje ir puikiai suprantame, kad esame prioritetinis taikinys. Toks pat prioritetinis taikinys, o netgi galbūt ir aukštesnis nei mūsų kariuomenės infrastruktūra, kritinė infrastruktūra.“
„RSI Europe“ vadovo teigimu, apie tokius incidentus bendrovę informuoja atitinkamos valstybės tarnybos: „Tiek tarnybos, tiek valstybė yra padariusi pakankamai, kad parengtį pakeltų, mes parengtį taip pat didiname.“
Pasak jo, laidotuvių vainikus prie įmonės paliko Ukrainos pilietis, 150 eurų jam už tai sumokėjo Baltarusijos pilietis: „Tai yra suma, kurią gavo tas ukrainietis iš baltarusio internetu užsakęs (išpuolį – BNS).“
„Provokacijos yra mums dažnos, įvairaus pobūdžio ir sričių – tiek kibernetinės atakos, tiek tokios atakos ir kitokių turėję esame įvykių (...). Jeigu mūsų kariuomenė yra pasiruošusi, tai pramonei nėra ko bijoti“, – tikino T. Milašauskas.
„RSI Europe“ gaminamas dronų sistemas naudoja 12 NATO valstybių kariuomenės
Kaip rašė BNS, T. Milašauskas kovo mėnesį yra teigęs, kad „RSI Europe“ gaminamas dronų sistemas „Špokas“ (tarptautinei rinkai žinomi su prekės ženklu „Shpak“) arba nuotolines sprogdinimo sistemas naudoja 12 NATO valstybių kariuomenės, o apie 80 proc. jos dronų keliauja į Ukrainą.
Beveik tuo pačiu metu vainikai su nuotraukomis padėti ir Čekijoje, prie vienos didžiausių Vidurio Europos pramonės ir technologijų grupių „Czechoslovak Group“ pastato, prieš dvi savaites Taline buvo padegtas gynybos sprendimų bendrovės „Milrem Robotics“ pastatas.
BNS rašė, kad rugpjūčio pradžioje Vokietijoje, Leipcigo oro uoste buvo rastas dronas su sprogmenimis. Šis oro uostas atlieka svarbų vaidmenį gabenant karines prekes, įskaitant Vokietijos kariuomenės ir NATO sąjungininkių krovinius, tarnauja kaip bazė Ukrainos bendrovei „Antonov Airlines“.
Šią savaitę krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad Rusijai nepasiekiant planuotų rezultatų kare Ukrainoje didėja hibridinių atakų NATO rytiniame flange grėsmė. Taip jis kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams dėl to, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
