REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į Ribiškių kraštovaizdžio draustinį, Pavilnių regioniniame parke, sugrįžo gyvos „žoliapjovės“ – dešimt avių, o netrukus jų būrį papildys ir trys ožkos. Visą vasarą gyvūnai prižiūrės maždaug trijų hektarų teritoriją: skabys žolę ir taip padės išsaugoti bei atkurti itin retus augalus ir vabzdžius. Šienaujant traktoriais to padaryti neįmanoma.

Į Ribiškių kraštovaizdžio draustinį, Pavilnių regioniniame parke, sugrįžo gyvos „žoliapjovės“ – dešimt avių, o netrukus jų būrį papildys ir trys ožkos. Visą vasarą gyvūnai prižiūrės maždaug trijų hektarų teritoriją: skabys žolę ir taip padės išsaugoti bei atkurti itin retus augalus ir vabzdžius. Šienaujant traktoriais to padaryti neįmanoma.

REKLAMA

Tylutėliai Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje žolę skabo dešimt avių, netrukus prisijungs ir trys ožkos. Ir ne šiaip sau jos pradėjo čia ganytis, avelės, kaip aiškina Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovai, draustinyje atlieka gyvų „žoliapjovių“ funkciją. Mat ši teritorija – priklauso Europos gamtos paveldui. Tad svarbu išsaugoti kiekvieną centimetrą. Traktoriais to padaryti nepakenkiant bioįvairovei – neįmanoma.

„Avys, kai ganosi, jos atsirinkdamos ėda tam tikrus augalus, ir tuo pačiu didina bioįvairovę. Kai mes šienaujam, tai mes nušienaujam viską vienu metu. Ir tai neduoda laukiamo efekto“, – aiškina direkcijos atstovas Rokas Butkus.

REKLAMA
REKLAMA

O efektas po tokio avių žolės „šienavimo“ išties, kaip sako gamtininkas – akivaizdus. Tai parodė pernykštė patirtis, kai vieni augalai klestėjo, nes jų niekas nelietė, kitais paeiliui mėgavosi burės, graužusios juos palaipsniui, ne visus vienu metu. Tad po tokios žolės priežiūros atsirado ir retesnių augalų, ir vabzdžių. Be to, avys nugrauš ir iškirstų invazinių krūmų atžalas.

REKLAMA

„Praeitais metais pirmą kartą fiksavom gencioninių melsvių, drugelio, kuris susijęs tampriai su tuo augalu kiaušinėlius, ir tikimės, kad šiemet turėtų būti gerokai gausesnė ta populiacija“, – sako R. Butkus.

Projektas ilgalaikis, tad kasmet retų augalų ir gyvių, kaip tikisi specialistai, daugės.

„Aišku, yra daug saugomų rūšių, ir jos yra pavienės kol kas. Nes jas nustelbia kiti aukštesni augalai. Ir tikimės, kad avys nugraužusios padės ir šitiems žemaūgiams. Kartu su augalais ateis ir vabzdžių daugiau“, – kalba R. Butkus.

O darbo šios gražuolės turės išties daug. Per visą vasarą jos turės nušienauti apie keturis hektarus žolės. Besidarbuojančias avis gali stebėti visi norintys, net ir lauktuvių joms galima atnešti.

REKLAMA
REKLAMA

„Galima nešti tik šviežių daržovių, kurios auga mūsų klimato juostoje, pagrinde, tai tai kopūstai, morkos, burokėlių galima nešti. Jau tikrai prašytume žmonių nenešti jokių egzotinių vaisių ir daržovių“, – teigia direkcijos atstovas Paulius Macijauskas.

Vaišes ožkoms galima permesti per tvorą. Nes pakliūti arčiau jų – be specialistų priežiūros nebus leista. Dvikojams vilkams, kaip aiškina parkų direkcijos atstovai, geriau net nebandyti artintis prie gyvūnų, mat teritorija stebima vaizdo kameromis. O darbuotis švelniakailės ten iki rugsėjo aštuonioliktosios, kai baigsis augalų vegetacija, tada vėl sugrįš atgal pas ūkininką, kuris jas ir išnuomavo visai vasarai, už penkis tūkstančius eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų