"Sodros" biudžeto deficitui jau kopiant per milijardą litų, ekspertai vis garsiau kritikuoja jo skylių lopymą ir teigia, kad problemos pagaliau reikia imtis iš esmės. Už struktūrinį problemos sprendimą pasisako ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Finansų ekspertai vieningai kalba apie tai, kad skylių kamšymas didinant į "Sodrą" nukeliaujančias įmokas gerovės neatneš, tuo tarpu šalies valdžia būtent tokių žingsnių ir ketina imtis. Atlyginimų mažinimas, PVM didinimas, socialinio draudimo mokesčio didinimas, "Sodros" išlaidų mažinimas pagal konkrečias eilutes (didžiausios pensijos, dirbančių žmonių pensijos ir pan.) - tokiomis priemonėmis tikimasi išgelbėti "Sodros" biudžetą.
"Vyriausybei numatant "Sodros" įmoką padidinti 2-3 proc. punktais, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį, kad iki šiol naudotos priemonės "Sodros" pajamoms padidinti - skolinimasis, pervedimų į pensijų fondus sumažinimas, naujų apdraustųjų įtraukimas į "Sodros" sistemą jos problemų neišsprendė", - pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.
Beje, K. Leontjeva akcentuoja, kad problemos neturėtų būti sprendžiamos būsimųjų pensininkų sąskaita, juolab kad į privačius pensijų fondus pervedami pinigai netgi nėra "Sodros". Kritiką dėl šalies valdžios užmojo paglemžti dalį į privačius pensijų fondus pervedamų pinigų garsiai kritikuoja ir Tarptautinis valiutos fondas bei ne viena kita užsienio organizacija.
K. Leontjeva siūlo receptą, kaip būtų galima problemą spręsti iš esmės - susieti "Sodros" išmokas su pajamomis. Bandymą spręsti "Sodros" problemas didinant tarifo dydį K. Leontjeva laiko ydingu ir neišvengiamai pagilinsiančiu ekonominę krizę.
"Įmonės vos prasidėjus krizei pradėjo mažinti išlaidas - dauguma sumažino atlyginimus ir atleido žymią dalį darbuotojų. Aukštesnis "Sodros" tarifas didins įmonių išlaidas ir tai reikš, kad prie skausmingų taupymo priemonių joms teks sugrįžti. Jos vėl turės mažinti atlyginimus, atleisti darbuotojus. Tai bus ne ekonomikos nuosmukio, o valžios sprendimų padarinys", - sako ji.
Nors šalies valdžia apskaičiavo, kad "Sodros" įmokų pakėlimas 3 proc. punktais rudenį kitais metais atneš apie 800 mln. litų, K. Leontjeva atkreipia dėmesį, kad padidinus mokesčius stiprės paskatos vengti juos mokėti apskritai, diržai gali būti veržiami dar mažinant atlyginimus bei darbuotojų skaičių.
Tai, jog didesni mokesčiai nereiškia atitinkamai didesnių pajamų, anot ekspertės, iliustruoja šių metų pradžioje padidinus mokesčius neišsipildę lūkesčiai.
"Sodros" problemas fundamentaliai išspręstų išmokų susiejimas su pajamomis, kai kiekvienas išmokų gavėjas gautų nustatytą dalį "Sodros" pajamų. Ši dalis kistų priklausomai nuo "Sodros" pajamų ir nuo išmokų gavėjų skaičiaus", - receptą siūlo K. Leontjeva.
To nepadarius, anot ekspertės, "Sodros" gelbėjimo klausimą Vyriausybei teks svarstyti kiekvieną mėnesį.
Be to, K. Leontjevos teigimu, "Sodros" pajamos surenkamos pagal skirtingus tarifus - iš ligos ir motinystės draudimo bei pensijų socialinio draudimo, todėl skirstant išmokas derėtų laikytis šių tarifų proporcijų, o tai nėra daroma.
Pavyzdžiui, dabar, anot ekspertės, socialinio draudimo pajamų surenkama daugiau nei išleidžiama pensijoms, todėl dalis pensininkų pinigų atitenka motinoms. Tačiau išmokama turėtų būti tiek, kiek atitinkamai socialinio draudimo sferai pinigų ir surenkama.
"Kad nebereikėtų piliečių prašyti kantrybės"
Nerijus UDRĖNAS, D. Grybauskaitės ekonominės ir socialinės politikos sričių patarėjas:
Ekonominė situacija yra sudėtinga, tą matome visi - kiekvienas turime draugų ar giminaičių, kuriuos sunkmetis palietė tiesiogiai. Pasikeitus valdžiai prasidėjo ryžtingos permainos. Tai - sveikintina, tačiau ankstesni įsipareigojimai tapo netvarūs. Socialinio draudimo sistema, aprūpinanti žmones susirgus, sulaukus pensijos, yra labai svarbi ekonomikos augimui. Labai svarbu, kad žmonės jaustųsi laisvi dėl ateities, saugūs, žinotų, jog prireikus gali tikėtis išmokų.
Gruodį buvo keičiama daug įstatymų, kai kurie iš jų iki galo neapgalvoti ir turėjo neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, nenorėta, kad smulkus ir vidutinis verslas patirtų sunkumų. Tokių niuansų, klaidų taisymo nebeturėtų būti. Prezidentė pasisako už tai, kad gelbstint "Sodros" biudžetą reikėtų viena diena ilgiau pasėdėti, bet kad sprendimai būtų tvarūs, ir piliečių nebereikėtų prašyti kantrybės ir supratimo ką nors vėl prireikus kaitalioti.
"Išeitis - kurti darbo vietas"
Daiva RAKAUSKAITĖ, Finansų analitikų asociacijos prezidentė:
Ką valdžia turėtų daryti? Didinti darbo vietų skaičių. Mokesčių didinimas veda prie to, kad mažėja žmonių perkamoji galia, o kai mažiau perkama, mažiau ir gaminama, reikia mažiau darbo vietų. Taigi patenkama į ekonominio smukimo spiralę. Išeitis yra kurti naujas darbo vietas ir gaminti šaliai naudingą produkciją, eskportuoti - tada bus daugiau darbo vietų, sumokama daugiau mokesčių, o bedarbių, kuriems reikia mokėti pašalpas - mažiau.
"Daugiau pinigų - tik iliuzijos"
Jekaterina ROJAKA, "DnB Nord" banko vyresnioji analitikė:
Tarifo didinimas yra vienas iš žingsnių, galinčių labai greitai nepasitvirtinti. Tai skatins įmones pervesti oficialius balansus į šešėlinę ekonomiką. Kiekvienas papildomas žingsnis šioje srityje gali labai skaudžiai smogti "Sodrai".
Reikėtų susieti "Sodros" išmokas su įmokomis ir daryti tai sistemiškai. Tai ir buvo daroma dabar, bet į didėjimo pusę, o jei įmokos mažesnės, atitinkamai mažesnės turi būti ir išmokos. Valdžios pareiga yra įvertinti ir padengti nuostolius tos dalies gyventojų, kurie yra socialiai jautriausi, kad būtų užtikrintas minimalus gyvenimo lygis.
Žiūrėdami į pirmojo šių metų pusmečio BVP rezultatus matome, kad padėtis sunkės, todėl tikėtis tam tikrų įplaukų iš tarifo padidinimo neverta. Tai, kad padidinus mokestį bus daugiau pinigų, yra tik iliuzijos. Esant dabartiniam nedarbo lygiui lengva rasti darbuotojų, kurie sutiktų dirbti be popierių už minimalią algą.
Giedrė NORVILAITĖ
