Šie klausimai skirti ne konkrečiam žmogui – dabar Lietuvoje pilna verslininkų Dešrigalių, kuriems jau nieko nereiškia nei žmonių gyvybės, kurias šienauja Rusijos okupacija, nei Lietuvos istorija, nei apskritai kokia nors „neparduodama“ vertybė. Tie verslininkai, kurie pritaria Rusijos okupacijai, nes dažniausiai patys ten turi savo verslų, nemato nei tarptautinės teisės pažeidimų, nei žudynių. Žiniasklaida mirga nuo pareiškimų apie tai, kur turi ir neturi būti Krymas. Jei Krymas būtų norėjęs – būtų seniai surengęs tą referendumą. Ir nebūtų reikėję žudyti žmonių. Bet įvairaus plauko išverstaskūriai – dažniausiai mažesni ar didesni oligarchėliai – išplaukę ant nepriklausomybės bangos ir ES paramų, dabar ima aiškinti, kaip turi elgtis Lietuvos politikai. Juokinga, kad ES remia tokius verslininkus, kurie kelia jai grėsmę. Dar juokingiau, kad Lietuvoje kažkas mano, jog tokios nuomonės gali būti „asmeninės“. Ne. Kam milijonieriui lysti į eterį ir dergti Lietuvą be užsakymo? Teisėsauga jau turėtų pradėti domėtis, kodėl kiekvienas iš Rusijos grįžęs verslininkas ima gražbyliauti apie Kremlių. Tie, kas prekiauja su Rusija, puikiai žino, kad Putinas su jais žaidžia ir daro ką nori – bet jie vis tiek sutinka rizikuoti, ir niekada neloja ant Putino, bet mielai apdergia Lietuvą.
Aišku, tauta, apakinta neapykantos viskam, nori pasirodyti protingesnė nei yra ir ima aiškinti, kad visi Rusijos kritikai – JAV ar ES šnipai. Kurie nemato, kaip pas juos pačius blogai. O štai Rusija, antra pasaulyje pagal emigrantų skaičių – rojus žemėje. Faktai, kurie atvirai rodo, kad Rusija – naujas pragaras, tokių žmonių neįtikina. Nuo propagandos išplautomis smegenimis arba nupirkti už keletą sidabrinių, vargšai žmonės parduoda viską, kad pagirtų draugą Putiną.
Ar kam nors tai įtikinama? Ne. Net jeigu tai girdėtų ir skaitytų pats Putinas, jis suprastų, nes nėra kvailas, kad tai aklo arba užsakymo žmogaus nuomonė, kad ji, kitaip sakant, negali būti normali, savaiminė, sveika. Kodėl ES ir Lietuva remia verslininkus, dirbančius Rusijai – mįslė. Neįtikima, kad ES to nepastebi. Gal tai irgi tas aklas pragmatizmas, kuris kai kuriuos verslininkus pavertė Dešrigaliais? Galbūt. Nors tikrai nesinori tikėti, kad viskas šiame pasaulyje yra parduodama ir perkama.
Verslai su Rusija neturėtų būti skatinami, nes Rusija – mažiausiai prognozuojama partnerė. Ir dar – tie, kas dirba su Rusija, dažniausiai yra giliai korupcijoje ir nusikaltimuose paskendę žmonės. Dar reikėtų labai gerai paieškoti verslininko, kuris dirbdamas su Rusija, nesusitepė. Tad verslininkai, kuriems netinka Lietuvos valdžia, gali vykti iš čia kur nori. Jie čia nereikalingi ir kelia pavojų visai šaliai.
Jei Sąjūdžio laikais žmonės už dešrą būtų pardavę tėvynę, mes gyventume pragare. Visi būtume Putino valdomos lėlės. Nuo jo malonės priklausomi vergai, su kuriais jis galėtų elgtis, kaip nori. Dabar, kaip niekada anksčiau, Lietuvai būtina parodyti, kad čia yra savigarbos ir pagarbos savo šaliai. Dabar, kaip niekada anksčiau, reikia nustumti visus tarpusavio nesutarimus, ir sutelkti dėmesį į vieną priešą – Rusiją. Ji nebuvo, nėra ir nebus Lietuvos draugė, kol ją valdys Putinas. Tie, kam Rusijos propaganda praplovė smegenis, turėtų būti priverstinai gydomi, kaip sunkūs psichiniai ligoniai, kurie kelia grėsmę visuomenės saugumui. Tai įrodo prorusiškų organizacijų veiksmai buvusiose sovietinėse respublikose.
Lietuvos teisėsauga turi pradėti bausti už tėvynės išdavystę, kai akivaizdu, kad tai ne tik nėra žmogaus nuomonė, laisvas žodis ir pan., bet akivaizdu, kad žmonių tikslas – sumenkinti Lietuvą, pasityčioti iš jos. Verslininkų Dešrigalių giesmelės apie tai, kad nepavyks pagąsdinti Rusijos, neturi gąsdinti lietuvių – čia būtent Rusijai nepavyks nieko išgąsdinti. Ką gali prarasti Lietuva, išskyrus laisvę? Tikrai nieko. Jokios milžiniškos ekonomikos čia nėra ir nebus. Yra tik laisvė ir galimybė ją ginti. Todėl propagandiniai šunys ir bando ją sumenkinti. Ir mes turime parodyti jiems, kad ne visi dar virto nuperkamais daiktais, ne visi ir ne visur mato tik naudą, kad ne visi čia Dešrigaliai ir bukagalviai.
Tik milijonieriai verslininkai turi tiek drąsos, kad gali uždrausti rodyti filmą apie Sausio 13 – ąją ir dar jie turi drąsos skelbti, kad be jų Lietuva žlugs.
Norėtųsi labai asmeniškai palinkėti jiems sulaukti teisingo Dangaus atpildo už savo didelius darbus. Ir norėtųsi palinkėti vykti į kitas šalis, negąsdinti čia nieko. Vykti kuo toliau. Nedaryti gėdos žodžiui „lietuvis“. Be tokių parsidavėlių visi gyvensime ramiau. Nesakau, kad turtingiau. Galbūt neturėsime sviesto ir dešrų. Užtat bus daugiau pasididžiavimo, kurio joks Dešrigalis nenusipirks už jokius pinigus.
