Skandalingos Kovo 11-osios eitynės Vilniaus centre pakurstė diskusijas dėl skustagalvių subkultūros. „Balsas.lt“ pristato portalo bendradarbio Mindaugo Valančiaus straipsnį apie skustagalvių judėjimo Lietuvoje kryptis, idėjas ir bruožus.
Neabejotina, kad tautinę nesantaiką kurstę Kovo 11-osios skustagalvių eisenos dalyviai turi sulaukti atsakomybės. Jos turi sulaukti ir kiekvienas kitas su įstatymais prasilenkiantis jų veiksmas. Tačiau į patį skustagalvių judėjimą Lietuvoje verta pažiūrėti atidžiau.
Kokio socialinio sluoksnio žmonės priklauso skustagalvių judėjimui? Gal tai tik kvailiojantys paaugliai? Ar visi skustagalviai – rasistai? Iš kur kyla neapykanta kitos tautybės ar rasės žmonėms? Kodėl jie nori išvyti mūsų bendrapiliečius žydus ir rusus? Kaip ir kodėl antisemitinės bei ksenofobinės kalbos peržengia žmogiškumo ribą ir perauga į veiksmą - fizinį susidorojimą? Galiausia, kaip skustagalvius vertina žmonės? Ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus „Balsas.lt“ pakalbino skustagalvių judėjimą tyrinėjantį Vytauto Didžiojo universiteto doktorantą Tadą Kavolį, o praeivių Vilniaus gatvėse paprašė išsakyti savo nuomonę (video rasite straipsnio pabaigoje).
Nors visiems skustagalviams būdingos maskulinistinės vertybės, savotiškas jėgos kultas, tai nėra vienalytis judėjimas. Ne visi skustagalviai yra nusiteikę prieš kitos rasės žmones. Lietuvoje galima išskirti tradicinių, dešiniųjų, ir antirasistų kryptis. Anot T. Kavolio, išoriškai jie atrodo taip pat, tačiau skiriasi ideologija ir antsiuvai.
Tradiciniai skustagalviai Lietuvoje labai susiję su antirasistinių pažiūrų skustagalviais ir yra sunkiai išskiriami. Esminis šių krypčių skirtumas nuo dešiniųjų skustagalvių – tolerancija kitataučiams. Anglijoje pirmieji skustagalviai nebuvo rasiškai nusistatę, todėl antirasistų požiūriu dešinieji savo priešiškumu kitos rasės žmonėms teršia visų skustagalvių garbę.
Kaip pasakojo T. Kavolis, skustagalviai yra subkultūra, o ne organizacija, todėl jų tikslų skaičių nustatyti sunku, bet galima teigti, jog Lietuvoje dešiniosios krypties skustagalvių yra apie 150, o antirasistų – gerokai mažiau. Daugiausia dešiniųjų skustagalvių yra Vilniuje ir Klaipėdoje, kituose miestuose jų skaičius nesiekia 10. Kaune skustagalvius galima suskaičiuoti ant pirštų. „Ten jų niekada nebuvo daug, nes nebuvo socialinių sąlygų, kad būtų poreikis šiai subkultūrai. Kaune mažai kitataučių, nekyla etninių konfliktų“, - teigė T. Kavolis.
Pašnekovas pasakojo, kad skustagalviai - visokiausių profesijų ir išsilavinimų žmonės. Dažniausia tai jauni, mokyklinio amžiaus, arba vyresni – iki 25 metų jaunuoliai, tarp jų yra studijuojančių ar studijas baigusių. „Yra ir dar vyresnių nei 25 metai, tačiau paprastai sukūrę šeimas, susiradę darbą jie palieka judėjimą“, - teigė T. Kavolis. Lietuvoje nėra tendencijos, kaip pradžioje buvo Anglijoje, kad skustagalviams priklausytų tik darbo klasės, prieš darbo vietas galinčius atimti imigrantus kovojantys žmonės.
Paklaustas apie dešiniųjų skustagalvių ir neonacių skirtumus doktorantas tikino, jog su neonaciais jų tapatinti negalima dėl gana didelių ideologinių skirtumų, nors tam tikrų panašumų, pavyzdžiui, svastikos naudojimas, yra. „Skustagalvius vienija daugiau nacionalistinės pažiūros. Rasinio nacionalizmo ideologija yra tokia, kad kiekviena rasė, kaip ir tauta, turi gyventi savo žemėje. Tačiau svastikų ir kitos nacių atributikos nešiojimas labiau reiškia ne ideologijos kopijavimą, o priešiškumą komunizmui, kosmopolitizmui“, - pasakojo jis. Skustagalviai neturi ir griežtos organizacinės struktūros, kuri paprastai būdinga fašistiniams judėjimams. Kiekviename mieste veikia keletas aktyvesnių narių, bet vadovybės nėra.
Per Kovo 11-osios eitynes skanduoti šūkiai sudaro įspūdį, jog skustagalviai yra nusiteikę prieš visus kitos tautybės žmones, bet, anot T. Kavolio, šis įspūdis – klaidingas. „Daug kas supranta labai paprastai, kad jie yra kategoriškai nusiteikę prieš kitų tautybių žmones. Šis įspūdis nėra visiškai teisingas. Žinau skustagalvį, kuris yra rusų tautybės, tačiau yra didelis Lietuvos patriotas. Jis dalyvavo ir Kovo 11-osios eisenoje, skandavo skanduotes. Yra ir daugiau skustagalvių, kurių vienas iš tėvų – ne lietuvių tautybės. Dėl to skustagalvių judėjime jiems nekyla jokių problemų“, - pasakojo T. Kavolis.
Pasak pašnekovo, nusiteikimas daugiau yra prieš nelojalumą Lietuvai, konfliktai kyla su tais, kurie iš principo nevartoja lietuvių kalbos. „Paklausti, kodėl pasirinko tokį kelią, skustagalviai dažnai sako, kad mokykloje ar kitur kildavo konfliktai su rusakalbiais jaunuoliais“, - sakė jis.
Jei nusiteikimą prieš dalį tautinių mažumų atstovų lemia jų tariamas nelojalumas Lietuvai, tai neapykantos priežastys kitos rasės žmonėms skiriasi. Anot T. Kavolio, skustagalvių agresyvumą juodaodžių atžvilgiu sąlygoja minėtas požiūris, jog kiekviena tauta turi gyventi savo žemėje, bei įvykiai Vakarų Europoje, kur didelis imigrantų skaičius sukelia įvairių problemų. Skustagalviai nusiteikę tik prieš tuos kitataučius, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą, pabrėžė T. Kavolis. „Pradžioje Anglijoje skustagalvių subkultūra nebuvo rasistiška ir nusiteikusi prieš kitas tautas. Viskas prasidėjo po didelės imigrantų bangos. Agresyvumas tapo protestu prieš kosmopolitizmą, didelę imigraciją“.
Skustagalvių neapykanta žydams – sunkiausiai paaiškinamas reiškinys. Jos nepadeda suprasti nei minėtas nelojalumas, nei imigrantų baimė. T. Kavolio teigimu, prieš keletą metų kalbų apie žydus skustagalvių tarpe beveik nesigirdėjo, o priešiškumas prasidėjo, kai kilo turto susigrąžinimo klausimai. „Apie konfliktus ir muštynes su žydais girdėti neteko. Jie pašūkauja tuos šūkius visokius, taip parodo priešiškumą, ir viskas. Lietuvoje priešiškumas žydams būdingas ne tik skustagalviams, tik skustagalviai kitaip suvokia ir agresyviau išreiškia savo nusistatymą“, - sakė T. Kavolis. „Priešiškumas žydams, imigrantams, kaip ir „hegemoninė“ vyriškumo samprata, nėra tik skustagalvių subkultūros bruožas. Išskirtinė yra jo raiška, pabrėžianti „vyrišką“ agresyvumą ir jėgą“, - pridūrė jis.
Visi „Balsas.lt“ pakalbinti vilniečiai neigiamai įvertino skustagalvių agresyvumą, kitų žmonių teisių pažeidinėjimą, kabinėjimąsi prie užsieniečių. Pritarimo tarp Gedimino prospekto praeivių nerado ir skustagalvių šūkis „Lietuva lietuviams“. „Lietuva yra bendra visų, tiek juodų, tiek geltonos odos spalvos žmonių. Skustagalviai peržengia ribą“, - sakė vienas iš kalbintų vilniečių.
