„Demokratai yra atsakinga politinė jėga ir mes puikiai suprantame, kad valstybė be biudžeto dabartinėje geopolitinėje situacijoje, ypač susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis, tikrai negali likti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Tačiau, iš kitos pusės, mes turime reikalauti atsakomybės. Šiandien pasakyti, kad demokratų balsai už biudžetą yra, aš negaliu, nes, kaip sakiau, net jį pristatant kol kas nėra parodyta, kad iš visų jėgų stengiamasi tą deficitą sumažinti“, – pabrėžė jis.
Demokratų lyderio teigimu, dalis biudžeto deficito susidaro dėl augančių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų ir kitų indeksuojamų išlaidų. Vis dėlto, anot jo, kartu su didesniu finansavimu turėtų būti vykdoma ir viešojo administravimo sistemos peržiūra.
„Puikiai suprantu, iš ko susidaro deficitas. Du trečdaliai deficito yra indeksavimas, įskaitant kritinių profesijų – mokytojų, kultūros darbuotojų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų – atlyginimus“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
„Bet lygiai taip pat, kalbant apie valstybės tarnybą, nematome didesnės viešojo administravimo peržiūros. Būtent apie tai demokratai ir kalbėjo eidami į koaliciją – kad mums reikia peržiūrėti tą aparatą“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, būtina įvertinti, ar dabartinė valstybės institucijų struktūra yra efektyvi ir ar skirtingos įstaigos nedubliuoja viena kitos funkcijų.
„Pasaulis keičiasi. Ar iš tiesų reikalingas toks didelis skaičius agentūrų prie ministerijų? Ar nesidubliuoja funkcijos?“ – klausė demokratų lyderis.
Kartu V. Sinkevičius pabrėžė, kad demokratai palaiko kitų metų biudžeto projekte numatytą Šeimos paketą, kuriuo siekiama stiprinti paramą vaikus auginančioms šeimoms.
Numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Dabar prasidės projekto nagrinėjimas Seimo komitetuose, jis į posėdžių salę grįš dviem svarstymams – pirmasis numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Finansų ministras anksčiau sakė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
