Lietuvoje susitikę visų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai sutarė drauge spausti Briuselį, kad šis duotų reikalingus milijardus. Stipriausias argumentas – europinė vėžė svarbi kariniam mobilumui.
Pernai atliktas auditas atskleidė, kad visam grandioziniam „Rail Baltica“ projektui gali prireikti papildomų dešimties ar daugiau milijardų eurų, o jo kaina gerokai išbrango ir jau siekia rekordines aukštumas – nuo pradžioje planuotų beveik 6 milijardų iki neoficialiai įvardijamų net 24 milijardų.
Kol kas Baltijos šalys yra užsitikrinusios puspenkto milijardo eurų europinės paramos. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sumų neįvardija.
„Norime parodyti, kad nestovime vietoje, kad nemiegame, kad projektas juda ir kad mumis galima pasitikėti, skiriant toliau šiam projektui finansavimą – tai šiandien skaičių nepasakysiu“, – sakė ministras.
Tačiau ministras ramina, kad šiai dienai neva lėšų užtenka, nors ateitis, panašu, miglota ir priklausys nuo Briuselio malonės.
„Šiai dienai lėšų netrūksta, ar jų trūks vėliau – tai ir priklausys nuo to, kaip mums seksis derėtis kitame programavimo periode su Europos Komisija. Jeigu mums pavyks gerai susiderėti, pinigų bus, jų netrūks“, – tikino E. Sabutis.
Sutinka, kad projektas juda per lėtai
Tiesa, ar pavyks susiderėti su Europos Komisija dėl trūkstamų milijardų, neaišku. Pasak ministro pirmininko, laukia nelengva užduotis. Jau anksčiau premjeras Gintautas Paluckas yra minėjęs, kad projektas juda pernelyg lėtai.
„Taip, esame padarę klaidų regione, visa našta, milijardai kris ant nacionalinių, tokių sumų biudžetai nepaveš“, – neslėpė G. Paluckas.
Visos viltys dėl šių amžiaus statybų tik Briuselyje. Susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos, o taip pat Lenkijos susisiekimo ministrai artimiausiu metu vėl kreipsis į Europos Komisiją prašydami didesnių investicijų – tokį susitarimą ministrai patvirtino parašais.
„Kalbėsime vienu balsu, kad Europos Komisija projektą finansuotų sklandžiai, ir kad civilinis bei karinis mobilumas regione būtų garantuotas“, – sakė Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.
„Šis projektas itin svarbus visai Europai dabartiniame geopolitiniame kontekste, mūsų regionas yra aukščiausias prioritetas – susisiekimui, žmonėms, krovinių transportui ir, svarbiausia, kariniam mobilumui“, – antrino Latvijos susisiekimo ministras Atis Švinka.
Paskirtis prasidėjus karui keitėsi
Kadaise „Rail Baltica“ planuota kaip pramoginė ar krovininė vėžė, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą, jos paskirtis iš esmės keitėsi, tad kyla daug iššūkių ir projekto kaina vis pučiasi.
„Didžiausi iššūkiai pritaikant kariniam mobilumui yra projekto peržiūra – pažiūrėti, ar tos konstrukcijos, kurios buvo suprojektuotos anksčiau, gali atlaikyti tokį karinės įrangos svorį, kokį mes norėtume, kad atlaikytų“, – sakė E. Sabutis.
Nors vėžę planuota baigti 2028 metais, darbai nevyksta taip sparčiai, kaip norėta. Terminas jau pailgėjęs pora metų – klausimas ar ir tada suspės.
Europinė vėžė sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendra geležinkelio linija drieksis 870 kilometrų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
