Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis BNS sakė, kad pirminį pakoreguoto plano variantą valstybės įmonė Valstybės žemės fondas turi parengti iki kovo pabaigos, o jį suderinti su pastatų savininkais ir įvairiomis institucijomis bus bandoma iki spalio. Anot jo, būtent Valstybės žemės fondas apibrėš galimų susitarimų rėmus.
„Valstybės žemės fondas sukvietė į komandą teisininkus, kultūros paveldo ekspertus, išnagrinėjo situaciją, tiek juridinę, tiek istorinę medžiagą kelia, vertina, kokios yra galimybės - kiek ir kur galima keisti planą, kad nepažeistume Kuršių nerijos išskirtinės vertės (...). Savininkai iš savo pusės turi pateikti savo lūkesčius ir poziciją, kiek jie maksimaliai gali griauti, pertvarkyti“, - BNS aiškino A. Stanislovaitis.
Jis sakė, kad šiame etape vienodai vertinami tiek pastatai, dėl kurių jau priimti galutiniai teismų sprendimai, tiek tie, dėl kurių tebesibylinėjama.
„Mes kol kas neskirstome - buvo teismų sprendimai, vyksta teisminiai procesai ar jie pristabdyti. Mes norime ieškoti sprendimų su visais, su kuriais yra konfliktinė situacija“, - sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.
„Mes kalbame apie galimybę sutarti, kad tiek valstybės interesas būtų apgintas, UNESCO reikalavimai išlaikyti, išskirtinė vertė, ir maksimaliai išsaugoti žmonių interesai. Tai yra pakankamai sudėtingas uždavinys, kurio galimas rezultatas - taikos sutartys. Kol kas turėjome susitikimus tik su dviejų patalpų atstovais, kol kas nuteikia visa tai optimistiškai“, - aiškino A.Stanislovaitis.
Prie derybų stalo - ir komplekso „Nidos seklyčia“ savininkai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausį neskundžiama nutartimi paskelbė, kad šį kompleksą valdanti bendrovė „Robala“ per metus turi nugriauti svečių namų, konferencijų centro pastatus ir pastogę.
„Jeigu savininkai sutiks su tam tikra rekonstrukcija, aš manau, ten tam tikri susitarimai yra galimi. Pirmas susitikimas su jais yra įvykęs, savininkai pripažįsta, kad reikia kažką daryti“, - pasakojo A.Stanislovaitis.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė praėjusią savaitę premjerui, aplinkos ir kultūros ministrams, Neringos ir Klaipėdos merams bei kitoms institucijoms išsiuntė raštą su raginimu užtikrinti, kad koreguojant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą „būtų nepažeistos išskirtinės vietovės vertės ir sustiprinti jų apsaugos reikalavimai“.
Paklausta, kas paskatino tokį raštą rengti, A.Junevičienė BNS sakė esanti šiek tiek susirūpinusi dėl to, kaip rengiamos plano korekcijos.
„Mes susirūpinę šiek tiek, tikiuosi, kad be reikalo. Labai norėtume, kad nebūtų pamiršta, jog neteisėtos statybos neturėtų būti įteisintos. UNESCO nepasisako prieš taikos susitarimus, jeigu taikos susitarimas yra pasiekiamas abiem pusėms sutarus. Bet jeigu būtų tiesiog neteisėtos statybos, dėl kurių jau priimti teismo sprendimai, kažkokiu būdu įteisintos, čia būtų labai blogai, labai didelis nusižengimas“, - aiškino ji.
A.Junevičienė taip pat sakė, kad taikos sutartis tektų apginti prieš UNESCO.
„Lietuva turės pasiaiškinti UNESCO dėl taikos sutarčių - kad jos nepažeidžia kriterijų, o tai turės pasiekti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba“, - teigė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė A.Junevičienė.
2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).
Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas - Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.
