Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.
Ar diskusijos apie migrantus prisideda prie įtampos kurstymo?
Kaip jums atrodo, ar politinės temos, būtent migrantų tema, kartais neprisideda prie tos įtampos kurstymo? Iš politikų girdime, kad vieni kitus tarsi kaltina, jog galbūt tos įtampos yra per daug, gal reikėtų nuraminti visuomenę ir nekelti to erzelio šalyje.
V. Sinica: Gal ir prisideda. Aš ir savo adresu esu išgirdęs tokių kaltinimų, kad, va, žiūrėk, kalbėjai apie migraciją, prišnekėjai iki tokių įvykių. Nesutinku, kad taip tiesiogiai viskas yra, nes tai, kaip žmonės elgiasi dėl to, kuo yra nepatenkinti, priklauso nuo pačių žmonių, jų kultūros, charakterio ir kitų dalykų.
Aš manau, kad net jeigu tai eigoje sukelia tam tikrų įtampų, negali paimti ir ignoruoti kažkurių temų vien todėl, kad tai bus nekorektiška, nepatogu, nesmagu ar dar kažkas. Aš manau, kad Vakarų Europos šalys 10 metų, o gal ir ilgiau, darė tą klaidą.
Man labai įstrigo, kai apie 2016 metus Švedijoje buvo tiesiog susitarta televizijose, kad nors apklausos rodė, jog žmonėms svarbiausia tuo metu buvo integracijos tema, per debatus jos nelies, nes tai skaudins žmones. Na, kas iš to išėjo? Be abejo, tas klausimas virė dar labiau, įtampos augo dar labiau.
Aš manau, kalbėti reikia ir reikia dėti visas pastangas, kad tai būtų nukreipta konstruktyviai, civilizuotai, į normalią diskusiją. Ir pirmiausia – ne prieš čia atvykusius žmones. Jiems leido, tai jie ir atvažiavo. Aš nesmerkiu nė vieno užsieniečio, musulmono ar nemusulmono, dėl to, kad jis čia atvažiavo.
Aš matau, kad mes, kaip bendruomenė, turime problemą, jog leidžiame per plačiai, per daug, ir mums reikia tai išspręsti su valdžia, Vyriausybe, Seimu, o ne konkrečiai atvykusius žmones kažkaip smerkti ar gąsdinti.
Tai aš tikiuosi, kažkam tai šypseną kelia, bet aš nuoširdžiai tikiuosi, kad šiandien, jeigu visuomenėje yra nepasitenkinimas dėl migracijos mastų, o sociologiniai tyrimai rodo, kad yra, reikia dėti visas pastangas nukreipti tą nepasitenkinimą konstruktyvia kryptimi, link reformų, o ne palikti tai savieigai ir žiūrėti, kas bus. Tada greičiausiai bus blogiau.
Ar yra dėl ko nerimauti?
Kaip jums atrodo, tie tyrimai, kuriuos paminėjote, ar jie rodo dabartinę situaciją – kad mums išties yra dėl ko nerimauti? Ar jie labiau rodo baimę ir nerimą dėl ateities, galbūt, jeigu taip galima sakyti, su avansu į ateitį, nes žmonės mato, kas vyksta Vakarų Europoje? Ką tai gali atspindėti?
V. Sinica: Man spekuliuoti sunku, nes sociologiškai į šitą klausimą niekas neatsakė. Aš už save galiu pasakyti, kad mano entuziazmas šitoje temoje dar nuo tada yra, kai ji, sakyčiau, niekam nerūpėjo, būtent dėl perspektyvų, dėl tendencijų ir dėl to, kokias turime pamokas Vakarų Europoje. Man norėtųsi tų dalykų išvengti.
Aš manau, kad atsakinga politika yra tik tuo atveju, jeigu bandai projektuoti grėsmes į ateitį ir užbėgti joms už akių. Mano galva, migracijos problema daugiausia yra apie perspektyvas – kokią mes turėsime saugumo situaciją ir kokią turėsime demografinę situaciją.
Ar mes pažinsime savo šalį, sakykime, jeigu čia bus, kaip vežėjai gal norėtų, pusė milijono žmonių iš užsienio? Aš manau, kad tai yra realios grėsmės ir kad daugelis patirčių Vakarų Europoje tą patvirtina.
Kartais laidose, sakykime, kaip ši ar panašiose, pasimato tie dalykai. Pavyzdžiui, teko neseniai būti „Laisvės TV“ diskusijoje, kur, turbūt sutiksite, turėtų būti gana liberali publika ir žiūrovai.
Apskritai tų diskusijų dabar daug ir skirtingų. Man atrodo, kad jūs dabar per kiekvieną televiziją einate ir tam skiriate daug laiko, nes migracijos tema yra viena pagrindinių. Turbūt kiekvienoje televizijoje šios temos dabar yra vienos einamiausių.
V. Sinica: Vienos einamiausių, bet ką norėjau pasakyti – ten buvo išskirta, ir tai buvo unikalus atvejis, nes niekada su tuo nebuvau susidūręs: ar matote grėsmę dabar ir ar matote artėjančią grėsmę? Dabar grėsmę mato maždaug 20 proc. žmonių, o artėjančią grėsmę ateityje – apie 60 proc. Tai man gal kažkiek atsako į jūsų klausimą, nors, aišku, tai nėra mokslinis tyrimas.
Musulmonų bendruomenės žinutė Lietuvai
Kaip jūs matote tas grėsmes ir ką girdite? Mes telefonu su jumis kalbėjome ir jūs užsiminėte, kad situacija dėl Kauno mečetės bei kitų įvykių atsiliepė ir jums, tik iš kitos pusės – jūsų musulmonų bendruomenė sulaukė įvairiausių grasinančių ar tiesiog nemalonių žinučių, kitų nemalonių situacijų. Kokią žinią bandote perduoti Lietuvai?
A. Beganskas: Aš noriu perduoti Lietuvai tokią žinią: jeigu mes norime kažką pasakyti, išreikšti savo nuomonę, tai yra kiekvieno Lietuvos piliečio laisvė ir teisė. Bet ta laisvė ir teisė negali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai, kai kalbame apie diskriminaciją pagal tautybę, tikėjimą ar rasę. Tik tiek aš noriu pasakyti. O jeigu kažkas pasakys, pakalbės – jokių problemų. Kuo daugiau bus diskusijų, pokalbių, tuo geriau mes pažinsime vieni kitus.
Ir aš manau, kad dabar ne tas momentas, kada reikia eskaluoti mūsų visuomenę. Priešingai – iš mūsų pusės, iš politikų pusės turi būti padaryti tie žingsniai, kurie suvienytų būtent Lietuvos piliečius arba Lietuvos subjektus į vieną kryptį, kuri būtų naudinga visai Lietuvai.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
1:1 kaip buvo sovietines okupacijos metais.
Dabar jau imigrantai ir atvirai lietuvius puldinėti pradėjo.
nežino net statistikos departamentas nežino. Juk jei visi tie "invaziniai " mūsų bendruomenę sudaro daugiau kaip 10 %, tai mūsų bendruomenė yra nykstanti! Ar čia nesantaikos kurstymu reikia vadinti ar rūpesčiu dėl.mūsų išlikimo?!
