,,Vakar Vilniaus miesto savivaldybės administracija įteikė ieškinį teismui dėl 939 mln. Lt negautų pajamų“, - antradienį spaudos konferencijoje informavo Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdančioji koalicija į teismą kreipėsi siekdama, kad būtų apgintos vilniečių teisės, atlyginta padaryta žala – beveik milijardas litų pajamų, negautų per 2009-2011 m. bei nuo 40 iki 60 proc. būtų padidinta Gyventojų pajamų mokesčio dalis, liekanti Vilniaus biudžete. Jis pabrėžė, kad dėl tokios A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės pozicijos nepakanka lėšų savivaldybei priskirtoms funkcijoms finansuoti.
A. Zuokas: neturime kito būdo ginti vilniečių interesus
„Mes ginčijame skaičiavimo metodiką, kad būtų grąžinti tie pinigai, kuriu miestiečiai neteko per 4 metus“, – pareiškė Vilniaus meras A. Zuokas.
A. Zuoko teigimu, pagal dabartinę biudžeto sudarymo metodiką, Vilniaus savivaldybei tenka tik 40 proc. lėšų nuo surenkamo GPM. Tuo metu kitų savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio dalis yra gerokai didesnė: pavyzdžiui Kaune – 94, o mažesniems miestams lieka visas 100 proc.
Jis priminė, kad prieš kelerius metus buvo sutarta, kad reikia didinti miestui tenkančią GPM dalį nuo 40 iki 60 proc., tačiau Vilniui tenkanti dalis taip ir nebuvo padidinta. Ji nesikeitė nuo pat 2002 m., nors Kaunui išaugo nuo 74 iki 94, Klaipėdai – nuo 64 iki 86 proc., Šiauliams nuo 96 iki 100 proc., o mažiesiems miestams, pavyzdžiui, Ignalinai, iki 100 proc.
„Vyriausybė pateikė tokį biudžetą, kurį Seimas patvirtino. Todėl mes neturėjome kito būdo ginti Vilniaus miesto gyventojų interesus, tik kreiptis į teismą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Zuokas. Jis teigė, kad miesto įmonės dėl to nenukentės, situacija esą yra valdoma, bet tai miestui yra per brangu.
Mero teigimu, Vilniui dabar net pasiskolinti yra brangu, o jei miestas turėtų šiuos pinigus, Vilnius neturėtų skolų arba jos būtų lengvai valdomos“. O jei miestas neturėtų skolų, jau būtų pastatyti keli vaikų darželiai, suremontuota apie 200–250 km miesto kelių ir kt.
Aiškindamas, kodėl Vilniuje susiklostė tokia situacija, A. Zuokas pabrėžė, kad Vilniaus m. savivaldybės įsiskolinimai ypač išaugo nuo 2007 iki 2011 m. – per praėjusią kadenciją sostinės skola jo teigimu padidėjo daugiau kaip 500 mln. Lt. Anot mero, praėjusioje kadencijoje: „Partijos turėjo mero postą, bet ne vilniečiai savo merą. Be to Vyriausybė, norėdama subalansuoti savo biudžetą, dalį problemų permetė ant miesto pečių.“
Spaudos konferencijoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Vilniui santykinai skiriama mažiau lėšų negu Rygai ir Talinui.
(papildyta 13:20)
V. Andriukaitis: mes rūpinamės ne viena savivaldybe, o lėšų perskirstymo principais
30-ies Seimo narių grupė, atstovaujanti skirtingoms parlamento frakcijoms, pirmadienį užregistravo kreipimąsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą. Parlamentarai prašo ištirti, ar tai, kaip tarp Lietuvos savivaldybių perskirstomos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšos, atitinka Konstituciją.
,,Mes rūpinamės ne Vilniaus miesto savivaldybės biudžetu. Mes kalbame apie savivaldybėms perskirstomų lėšų principus. Jeigu jūs paskaitysite įstatymą, kurį priėmė Seimas, matysite keistą politinį kontekstą – anksčiau būdavo perskirstoma vadovaujantis tam tikrais objektyviais kriterijais tarp didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybių. O dabar negalima suprasti, kodėl tie kriterijai atidedami į šoną ir priimamas būtent toks spendimas“, - Balsas.lt aiškino vienas Seimo narių, pasirašiusių šį kreipimąsi Vytenis Andriukaitis.
Pabrėždamas, kad kreipimąsi pasirašiusių Socialdemokratų, Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo partijų frakcijų, mišrios Seimo narių grupės atstovų nuomone, nėra objektyvaus kriterijaus ir teisinio pagrįstumo, pagal kurį Vilniui, kitaip nei kitoms savivaldybėms, yra nustatoma tokia GPM dalis, jis sakė:
,,Iškilo politinių motyvų klausimas. Negalima mokesčių mokėtojų lėšų skirstyti vadovaujantis politiniais motyvais“.
Kreipimąsi pasirašę parlamentarai pabrėžia, kad beveik visose savivaldybėse lieka 100 proc. gyventojų sumokamo GPM, ir vienintelio Vilniaus gyventojai diskriminuojami bei išskiriami iš kitų savivaldybių, didžiąją dalį jų sumokėto mokesčio pervedant į Valstybės biudžetą. Be to, pradedant 2003 m. kai kurioms savivaldybėms paliekama GPM dalis buvo didinama, o Vilniui nustatyta 40 proc. GPM dalis nė karto nesikeitė.
Pagal Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlį, Vilniui lieka 40 proc., Kaunui dabar tenka 94 proc., Klaipėdai – 86 proc., Mažeikių rajonui – 95 proc. GPM. Kitoms šalies savivaldybės paliekama 100 proc. surinkto GPM.
Kreipimesi pabrėžiama, kad valstybė ima piktnaudžiauti savo išskirtine teise skirstyti biudžetą, bandydama sostinės sąskaita sulyginti kitų šalies savivaldybių finansinę padėtį. Dėl to esą blogėja ir Vilniaus miesto savivaldybės finansinė padėtis.
,,Vilniaus indėlis į valstybės iždą išlieka 28 kartus didesnis nei Kauno ir 23 kartus didesnis nei Klaipėdos“, – rašoma kreipimesi į Konstitucinį Teismą.
Taip pat pabrėžiama, kad „Vilniaus miesto kreditorinis įsiskolinimas nepaliaujamai didėja: nuo 268,7 mln. Lt 2000 m. iki 843,9 mln. Lt 2011 m., o išlaidos iš savivaldybės biudžeto finansuojamoms funkcijoms atlikti nuolat augo. (...) Vien kompensacijų už lengvatinius keleivių vežimo bilietus poreikis didėjo nuo 40,7 mln. Lt 2006 m. iki 84,6 mln. Lt 2011 m."
