Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) koronaviruso valdymo principuose nurodo, kad ugdymo įstaigų patalpas reikia vėdinti. Jos per pertraukas turi būti vėdinamos visad, nesvarbu, su kokia epidemiologine situacija šalis susiduria.
Tačiau lauke atšalus ir šildymo sezonui prasidėjus dar ne visose mokyklose, įgyvendinant šį reikalavimą kyla sunkumų.
Persišaldė mokykloje
Kaip sako anonimiškai su tv3.lt bendravusi mama, šildymas mokykloje, kurią lanko jos dukra, dar nėra įjungtas. Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja vėdinti patalpas, ši rekomendacija pabrėžiama ir valdant koronaviruso pandemiją.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad klases reikėtų vėdinti prieš pamokas ir pertraukų metu. Vėdinimas turėtų trukti apie 10–15 minučių.
Kaip sako mama, suprantama, kad klasės vėdinamos ir norėtųsi, kad ši rekomendacija būtų įgyvendinama. Tačiau dabar, kai šalta ir kai šildymo sezonas prasidėjo ne visur, mokyklos pastatomos į keistą situaciją.
„Mokytojai turi atidaryti langus, kad išvėdintų klases dėl viruso, bet tada mokykla labai atšąla. Dukra pasakojo, kad klasėse taip šalta, kad reikia sėdėti su sriukėmis“, – tv3.lt sako moksleivės mama.
Moteris sako, kad jos dukra grįžusi iš mokyklos ėmė sloguoti, ko gero, persišaldė klasėje.
„Iš vienos pusės, nesmagu, kad peršalo mokykloje, bet o ką daryti? Irgi nenorėčiau, kad sėdėtų nevėdintoje klasėje visą dieną, baisu dėl covido“, – teigia mama.
„Klausimų niekas nesprendė“
Lietuvos tėvų forumo (LTF) valdybos narys Darius Trečiakauskas sako, kad klausimas dėl mokyklų patalpų vėdinimo yra keliamas jau ne pirmą kartą.
„Akivaizdu, kad jeigu nėra priverstinės ventiliacijos, o jos nėra nei vienoje seniau pastatytoje mokykloje, nebent tik naujoje, šis patalpų vėdinimo klausimas taip ir sprendžiamas atidarius langus ir duris, kad pratrauktų ir išleistų.
Problema, kai atskirinėja srautus, neleidžia vaikų į koridorių. Tokiu oru, jokios abejonės, kad galimybė susirgti ūmiu kvėpavimo takų uždegimu vaikams išauga, ko gero, ne procentais, o kartais“, – tv3.lt sako D. Trečiakauskas.
D. Trečiakausko nuomone, mokyklose reikėtų įrengti oro rekuperacines sistemas, kurios patalpas galėtų vėdinti jų neatvėsinant.
„Esmė yra tame, kad didžioji dalis mokyklų dar yra neapšiltintos, nesandarios ir tokia ventiliacija vyksta natūraliai. Ten, kur langus pakeitė, ventiliacijos problemų nėra. Iš kitos pusės, visose mokyklose ventiliacija yra natūrali, kaip ir senuose daugiabučiuose, stovi ventiliaciniai kanalai ir eina per visą pastatą į viršų.
Tai yra tik oro ištraukimas, bet oro pasikeitimas, kad per vieną tašką būtų paduodamas šviežias oras iš lauko, grynas arba švarus, o per kitą tašką būtų ištraukiamas, šito, be jokios abejonės, nėra. Kad tai būtų gerai, niekas dėl to nesiginčija“, – sako D. Trečiakauskas.
LTF atstovas teigia, kad ventiliacijos klausimas buvo keliamas ir prieš metus, ir pusantrų, kai pandemija tik prasidėjo. Buvo diskutuojama ir dėl UV lempų, dezinfekuojančių orą.
„Tų klausimų niekas nesprendė, taip ir liko viskas“, – komentuoja D. Trečiakauskas.
Įrengimai praverstų
Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje klasės taip pat vėdinamos tradiciniu būdu – praveriant langus. Kaip sako progimnazijos direktorė Lina Viršilienė, vėdinimas vyksta pertraukų metu.
„Kol buvo šilta, vaikai labai geranoriškai ėjo į lauką. Šiuo metu lygiai taip pat kiemas pilnas ir vaikai išeina. Jau įjungėme šildymą, mokykla yra šildoma. Tuo metu, kai vėdiname, būna vėsiau, o paskui užsidarome ir nieko, vėl sušylame“, – tv3.lt komentuoja L. Viršilienė.
Papildomos įrangos patalpų vėdinimui mokykla neturi. Kaip sako direktorė, mokyklos pastatui yra reikalinga renovacija, jis nėra pritaikytas šiuolaikinių vėdinimo sistemų įrengimui.
„Gerai būtų, žinoma, tik viskas brangiai kainuoja. Jei daryti tvarkingą pastato rekuperaciją, kokią galėtume įsivaizduoti, tai kainuoja daug tūkstančių“, – sako L. Viršilienė.
Vis dėlto mokykla įvairius pasiūlymus svarsto. Dar pernai siūlyta įsigyti vadinamojo dezinfekcinio rūko generatorius, erdves dezinfekuoti kitais būdais.
„Dabar žiūrima į virusą truputį paprasčiau ta prasme, kad atvejams esant, vis tiek dirbame. Turime temperatūros matavimo įrenginius, stovelius, kur greituoju būdu galima dezinfekuoti rankas, klasės ne vaikšto, o yra paskirtos į savo kabinetus, laikomės nustatytos srautų valdymo nuostatos ir dėl to visai neblogai sekasi“, – sako L. Viršilienė.
Abejoja dėl rekuperatorių
Šalies mokyklos dėl klasių dezinfekavimo ir vėdinimo imasi įvairių priemonių. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijoje klasės vėdinamos tradiciniu būdu, praveriant langus.
„Langus pertraukų metu padarome atverstus į viršų, bet neatidarome to lango, kuris yra prieš duris, kad skersvėjo nesigautų. Per pamokas, jeigu yra galimybė ir vaikai nesėdi prie pat lango, paliekame juos atverstus į viršų. Tai vienintelis būdas“, – tv3.lt pasakoja progimnazijos direktorius Arūnas Matuzas.
Direktorius abejoja idėja mokykloje įrengti oro rekuperacines sistemas.
„Jeigu rekuperatorius cirkuliuos orą, yra dar blogiau. Jeigu oras paimamas tik iš klasės, tas pats oras vaikšto pas visus. Jei klasėje yra bacila, tada rekuperatorius padaro dar didesnę žalą negu naudą. Geriausia yra vėdinti su grynu oru“, – teigia A. Matuzas.
Vis dėlto, kaip sako direktorius, baimė, kad atidarius langus moksleiviai peršals, yra.
„Vaikai juk patys yra ganėtinai sąmoningi. Jeigu pas pradinukus auklėtojos vėdinimą kontroliuoja, pas didesnius tai prižiūri klasės seniūnas“, – sako A. Matuzas.
Klasei skyrė dvi patalpas, nusipirko dezinfekcinio rūko generatorių
Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje klasės vėdinamos taip pat atidarant langus. Tačiau čia priimti keli sprendimai, padedantys moksleiviams nesušalti.
Kaip pasakoja įstaigos direktorė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, mokykloje kiekvienai klasei yra paskirtos dvi patalpos. Viena yra pagridninė, kur moksleiviai mokosi, o kita vadinama šalutine.
„Jeigu pamoka vyksta pagrindiniame kabinete, per pertrauką mokiniai pereina į šalutinį ir tuo metu pagrindinis yra išvėdinamas. Šiaip pamokos metu orlaidės visą laiką būna atidarytos“, – tv3.lt pasakoja J. Lutinskaitė-Kalibaitienė.
Be to, kaip sako direktorė, mokykla trečiadienį įsigijo du dezinfekcinio rūko generatorius.
„Vieną aparatą skirsime kūno kultūros persirengimo kambariams, nes ten, kaip žinia, mokinių daugiausia nueina. Kitas bus skirtas kitoms patalpoms“, – sako J. Lutinskaitė-Kalibaitienė.
Vėdinimas – viena iš prevencijos priemonių
Kaip sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė patarėjas Dainoras Lukas, patalpų vėdinimas ir valymas yra viena iš pagrindinių koronaviruso prevencijos priemonių. Svarbiausia priemone laikoma vaikų nuo 12 m. amžiaus vakcinacija, tačiau mokyklose taip pat svarbu laikytis ir kitų priemonių: kaip jau minėta, vėdinti patalpas, dezinfekuoti rankas, dėvėti kaukes, laikytis atstumų, turėti kuo mažiau kontaktų, valdyti srautus, testuoti ir prireikus izoliuoti bendruomenę.
Kaip nurodo D. Lukas, mokykloms rekomenduojama vadovautis NVCS rekomendacijomis.
Jose nurodoma, kad patalpas reikėtų vėdinti bent 10–15 minučių, tačiau vėdinimo trukmė priklauso nuo įvairių faktorių. Jei vėdinama sudarant skersvėjį, vėdinti galima trumpiau, o jei skersvėjis nėra sudaromas, patalpos turėtų būti vėdinamos ilgiau.
Patalpos turėtų būti vėdinamos prieš pamokas ir po kiekvienos pamokos. Vėdinant patalpas moksleiviams turėtų būti neleidžiama būti klasėje. Žiemos metu rekomenduojama taikyti intensyvaus vėdinimo principą.
Vėdinti patalpas reikėtų kaip įmanoma plačiau praveriant langus, o vėdinant patalpas vaikams reikėtų neleisti būti klasėje.
Jei vėdinama mechanine vėdinimo sistema, ji turėtų įsijungti valandai ar dviem likus iki pamokų pradžios.
„Pateiktos ir rekomendacijos ruošiantis šaltajam laikotarpiui: įvertinti mokykloje esančių natūralaus vėdinimo kanalų bei klasėje esančių grotelių būklę; neuždarinėti natūralaus vėdinimo kanalų grotelių esančių klasėse, tualetuose ir kitose patalpose; jeigu mokyklos patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema patikrinti jos veikimą, filtrų, klasėse esančių oro tiekimo ir šalinimo difuzorių būklę; Nenaudoti recirkuliacinių vėdinimo sistemų“, – rekomendacijas tv3.lt perduoda D. Lukas.
Pasak ministrė patarėjo, net ir pačiose turtingiausiose šalyse matome, kad dažniausiai efektyviausias vėdinimo būdas yra reguliariai vėdinti patalpas, atidarius langus.
„Mokyklų ūkį prižiūri savivaldybių administracijos. Kai mokyklos rekonstruojamos, darbai atliekami pagal projektą ir statybų reglamentus. Ar jose visada būna numatytas vėdinimo sistemos ar rekuperacinės sistemos įrengimas – sunku pasakyti, savivaldybės ir mokyklos priima įvairius sprendimus. Lankant mokyklas, tenka matyti, kad dalis savivaldybių skiria lėšų įrengti vėdinimo ir vėsinimo sistemoms“, – sako D. Lukas.
Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, šalyje iš viso fiksuoti 260 koronaviruso protrūkių ugdymo įstaigose.
