Dauguma šalies gyventojų palaiko Vyriausybės poziciją Europos Sąjungos (ES) derybose su Rusija iškelti ir Lietuvai rūpimus klausimus.
Kaip parodė gegužės-birželio mėnesiais Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa, 78 proc. respondentų pritaria, kad derybose būtų svarstomas klausimas dėl patikimo energetikos išteklių tiekimo.
Pasak URM pranešimo spaudai, šiuo klausimu Vyriausybę vieningai palaiko įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių Lietuvos gyventojai, tiek lietuvių, tiek kitų tautybių.
72 proc. respondentų pritaria Lietuvos pozicijai, kad ES derybose su Rusija būtų svarstomas klausimas dėl Rusijos bendradarbiavimo tiriant kriminalinės bylas, tarp jų - 1991 metų sausio 13-osios Vilniuje ir 1991 metų liepos 31-osios įvykius Medininkuose. Šiuo klausimu sutampa skirtingo amžiaus ir pažiūrų gyventojų nuomonės.
64 proc. apklaustųjų mano, kad ES derybose su Rusija turi būti svarstomas klausimas dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Žalos atlyginimo klausimais Vyriausybę palaiko ir dauguma rusų tautybės Lietuvos gyventojų.
51 proc. gyventojų taip pat pritaria, kad derybose būtų svarstomas klausimas dėl Rusijos įsipareigojimo konstruktyviai spręsti teritorinius konfliktus Gruzijoje ir Moldovoje.
Balandžio pabaigoje Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią, pasiūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
Deklaracijos buvo priimtos, todėl Lietuva veto atsiėmė ir nebetrukdė derybų pradžiai.
Sutikę į mandatą įtraukti Lietuvos iškeltus reikalavimus, ES šalių užsienio reikalų ministrai davė formalų sutikimą po beveik dvejus metus trukusios aklavietės pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties. Jos prasidės birželio pabaigoje.
