Iš gaisro išgelbėtų keturių mažamečių tėvas Dainius Lukoševičius kartu su artimaisiais, draugais iki Kalėdų plušėjo, kad įrengtų vaikų kambarį, namuose pakeistų lubas, grindis. Už pagalbą joniškietis dėkingas geradariams. Iš viso penkis vaikus auginanti Lukoševičių šeima sakė planuojanti įsigyti ąžuolinį stalą – kad visi tilptų.
Remonto darbų įkarštis
Joniškio daugiabučio namo laiptinėje jau išsisklaidė į sienas įsigėręs dūmų kvapas, o trečiame aukšte už naujų ką tik įstatytų durų girdėti plaktuko kaukšėjimas, gręžimas.
Duris atvėręs nukentėjusios šeimos draugas pakviečia į vidų. Dviejų kambarių bute darbai virte verda.
Dainiaus Lukoševičiaus dėdė, jo sūnus, kaimynas, dar keli draugai pasikeisdami su šeimininku skuba naikinti gaisro padarinius, kad niekas jų daugiau nebeprimintų.
Didžiajame kambaryje sienos jau šviečia ryškiu raudoniu, pakeista lubų danga, šviestuvai, klojamas parketas. Virtuvėje, koridoriuje lubas dengia naujos medžio plokštės. Vyrai nušveitė ir perlakavo paties Dainiaus pagamintas dviaukštes ąžuolines vaikų lovytes. Ant jų sukrauti dar likę daiktai, drabužiai.
Žmonių gerumas
Viso to nebūtų be žmonių gerumo.
„Nė nežinau, kaip jiems dėkoti, kokius gerus žodžius pasakyti,“ – kuklindamasis sako Dainius Lukoševičius. Padedamas bičiulio Artūro Rimkevičiaus, kuris vienas pirmųjų atskubėjo į pagalbą, vardija aukojusius ir padėjusius žmones.
Vaikus iš nuodinguose dūmuose paskendusio buto išnešė operatyviai atvykę Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.
Į ligoninę mažylius skubiai vežė Tadas Čepas, Šarūnas Jurgaitis, Kęstutis Čepas. Vieni pirmųjų savo materialine pagalba, patarimais padėjo Juozas Vaičiulevičius, Baikščių šeima, Stasė Balčiūnaitė, laiptinės kaimynai.
Statybinėmis medžiagomis parėmė UAB „Virčiuvis“, Joniškio vartotojų kooperatyvas.
Jolita Skargienė dovanojo minkštą miegamąjį kampą. Pagyvenusi pora, kurios pavardės Dainius Lukoševičius nežino, į nelaimę patekusiai šeimai atidavė televizorių.
Žmonės pervedė pinigų į Raudonojo kryžiaus draugijos paskelbtą sąskaitą, Savivaldybės darbuotojai ir Tarybos nariai kas kiek galėjo dėjo į specialią aukų dėžutę Savivaldybėje. Pinigų surinko ir Joniškio vaikų lopšelio– darželio „Saulutė“ grupę „Bitutė“ lankančių vaikų tėveliai, auklėtojai, viena partija.
Dainius Lukoševičius dėkingas Savivaldybės administracijai, ypač jos direktoriaus pavaduotojui Aivarui Rudnickui, Socialinės paramos skyriaus vedėjai Jolitai Puidokienei, kurie išsyk po nelaimės sušaukė posėdį.
Seniūnija skyrė vienkartinę pašalpą, skubiai surastas laikinas būstas. Šeimai jo neprireikė, nes prisiglaudė kaime pas gimines.
Kęstučio Tautvaišo įmonė „Joniškio baldai“ įdėjo naują langą, kompiuterį vaikams pažadėjo surinkti Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinė mokykla. Remontą atlieka Dainius Skurauskas, Linas Balnionis, Darius Pličas, Svajūnas Jokimčius.
„Atsiprašau, jei ką pamiršau, esame visiems dėkingi,“ – sakė D. Lukoševičius.
Ypatinga vienybė
„Šiaulių krašto“ kalbinta Raudonojo Kryžiaus draugijos Joniškio skyriaus sekretorė Diana Baikštienė sakė pirmą sykį mačiusi tokią žmonių vienybę nelaimės akivaizdoje.
„Gražu pažiūrėti, kaip organizuotai dirbome. Savivaldybė sušaukė komisiją, pasikvietė mane ir pirmą kartą šeimai po gaisro per mūsų organizaciją aukoti pinigai. Žmonės skambino, siūlė rūbų, daiktų, indų, per dieną telefono baterija “nusekdavo„, nespėdavau jos įkrauti, – gyventojų dėmesį prisimena Diana Baikštienė. – Jei tokia vienybė ir operatyvumas būtų ištikus visoms negandoms, gyvenimas tikrai taptų šviesesnis.“
Vaikai siaubo nesapnuoja
Po nelaimės Lukoševičių butas atrodė paskendęs suodžiuose. Vyrai trynė, šveitė, purškė chemikalais. Suskilo vienas langas, sulūžo naujas vyresnėliui nupirktas kompiuterio stalas. Sudegė visi drabužiai, kompiuteris, televizorius. Ugnis nepažeidė tik šaldytuvo, viryklės ir skalbimo mašinos, kurie stovėjo virtuvėje.
„Dienos, kai kilo gaisras, nenoriu nė prisiminti. Buvo didelis šokas, juodų dūmų siena akyse tebestovi. Labai baiminomės dėl vaikų. Laimė, kad kaimynė pastebėjo gaisrą, ugniagesiai mažuosius išnešė ant rankų, – nenoriai į nelaimės dieną mintimis grįžta Dainius. – Visi keturi vaikai atsigavo, viskas bus gerai. Bet dviems vyresnėliams pažeistos balso stygos, kalba kaip senukai, gergždžiančiais balsais.“
Siaubo sapnai vaikų nelanko, jie prisimena įvykį be didelių emocijų. Galbūt nemoka pasakyti, ką jaučia, o gal iš tiesų apie ištikusią nelaimę negalvoja. Tik mažiausia vienerių metų ir trijų mėnesių dukra reaguoja į televizoriaus, nuo kurio galėjo kilti gaisras, čirkštelėjimą. Pasigirdus pašaliniam garsui, mažylė verkdama ropščiasi ant rankų mamai Jūratei.
Įsigis ąžuolinį stalą
Jūratė ir Dainius Lukoševičiai su penkiais vaikais šiuo metu glaudžiasi giminaičio sodyboje kaime. Kasdien vyriausiajį atveža į mokyklą, du viduriniuosius – į darželį. Du mažiausieji lieka su mama laukti po remonto darbų grįžtančio tėčio.
Šeima džiaugiasi, kad vaikai liko gyvi ir sveiki.
„Vaikai yra gyvenimo džiaugsmas. Bus gražu, kai jie užaugs,“ – šypsosi penkių vaikų tėvas, pats užaugęs vienas. Jo žmona – iš dviejų vaikų šeimos.
Artimiausiu laiku šeima planuoja įsigyti didelį ąžuolinį stalą, kad tilptų visa šeima.
Loreta RIPSKYTĖ
