Šalyje įprasta manyti, kad nemažai daugiavaikių šeimų kuriamos tik dėl socialinių pašalpų. Roslita Šabrinskienė visiškai paneigtų tokią nuomonę. „Dar negavai Prezidentės ordino?“ – po daugiavaikių motinų apdovanojimų jos teiraujasi draugai ir pažįstami. Išvaizdi, jaunatviškai atrodanti verslininkė didžiausiu ordinu laiko dorai išaugintus savo septynis vaikus.
Prieš savaitę Motinos dienos proga šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė ordinais apdovanojo daugiavaikes motinas, dorai užauginusias septynis ir daugiau vaikų. Šiais metais tokį apdovanojimą pelnė ir kelios Šiaulių apskrityje gyvenančios moterys. Žiūrint į gimstamumo rodiklius, kasmet tokių moterų vis mažės. Dar visai neseniai neturėti vaikų arba turėti vieną ar du buvo gėda, o gausios šeimos būdavo įprastas reiškinys. Šiandien daugumai šeimų jau ir trys vaikai yra per daug, o daugiavaikės motinos gatvėje palydimos tikrai ne susižavėjimo kupinais žvilgsniais. Tačiau tikrai ne visos daugiavaikės šeimos yra asocialios. Nemažai rasime ir tokių, kur kiekvienas vaikas buvo planuotas ir lauktas ne dėl papildomų socialinių išmokų, o juos auginantys tėvai džiaugiasi ne tik šeima, bet ir kyla karjeros laiptais ar plėtoja nuosavus verslus.
Ėjome „va bank“
Roslita Šabrinskienė sako, kad visos jos atžalos buvo lauktos su džiaugsmu ir nemigo naktys kaskart vis nublankdavo suvokus, kad kiekvienas jos vaikas į pasaulį atėjo ne jos egoizmo tenkinti. Jau auginant kelis, kito vaiko atėjimas kaskart vis reikšdavo dar labiau sustiprėjusį motinišką instinktą.
- Manau, kad visada buvau sutverta motinystei, nors septynių vaikų ir neplanavau turėti. Pirmojo susilaukiau būdama dvidešimties. Kai gyniausi diplominį darbą, jau laukiausi antrosios atžalos. Dabar žmonės daugiau galvoja, planuoja, pirma nori susikurti finansinį gerbūvį, o mes kaip studentai su vyru ėjome „va bank“. Sunku būna auginti pirmąjį, bet su kiekvienu vis lengviau…
Su tamsia ir provincialia visuomenės puse, turinčią kritišką nuomonę apie gausias šeimas, Roslitai teko gal tik kartą susidurti, kai moterų konsultacinėje poliklinikoje išgirdo garsiai, pabrėžtinai garsiai besistebinčią medikę: „ir ką tos daugiavaikės galvoja“.
Motinystė išmokė planuoti laiką
Roslita pripažįsta, kad auginti vaiką atsakingai yra didžiulis ir ne visada lengvas darbas be išeiginių dienų ir kasmetinių atostogų. „Pilnu etatu“ dirbančias moteris ji vadina ir tas, kurios į pasaulį išleido keturis ir daugiau vaikų.
- Pats didžiausias sunkumas, kai vienas po kito gimsta keli vaikai, – miego trūkumas. Ir dabar, kai mažiausiajai jau dešimt metukų, miegodama esu budrumo būsenoje. Būdavo, kad vienas susapnuoja košmarą, kitam suskauda pilvuką, trečiam dygsta dantys, o ketvirtam dar kažkas. Buvo laikas, kai atrodžiau kaip Kalėdų eglutė: keli ant kelių, dar vienas prie kojų. Visiems jiems to laiko turi pakakti. Kai vienas serga, daug paprasčiau. Vaikai tuomet tampa kaip niekad vieningi ir rūpinasi vienas kitu. Nepaisant tokios aktyvios motinystės, stengdavausi neišsižadėti savo pomėgių. Visada labai mėgau skaityti. Suguldau visus ir imu į rankas gerą knygą…
Tai, ko nespėjo padaryti, Roslita sėkmingai bando atsigriebti dabar – šiuo metu ji lanko vairavimo kursus.
„Mušimas prilygsta dresavimui“
Vaikai išmokė Roslitą kantrybės. Gal dėl to kartais apie iškrėstas vaikų šunybes Roslita dažniausiai sužinodavo iš jų pačių lūpų.
- Kai šeimoje yra susikalbėjimas, apie bausmes negali būti nė kalbos. Noras griebtis diržo ar kažkuo vožtelėti atsiranda ir iš neturėjimo pakankamai kantrybės. Kai jos yra, tuomet ir vaikas netampa priemone išsilieti. Vaiko mušimas man prilygsta dresavimui. Nesu linkusi kitiems primesti savo nuomonės, bet man toks auklėjimo modelis nepriimtinas. Kai vaikas nusikalsta, jam ir taip yra baisu, kaip dar galima jį bausti? Nedrįstu priekaištauti vaikams dėl pažymių. Kai matau dėl blogo pažymio išgyvenančią vieną iš savo dukrų, tarsteliu, jog aš už tai jos nebaudžiu. „Mama, užtat aš save baudžiu“, – atsako man dukra. Argi galima tokiais atvejais bausti?
Roslita mano, kad visi jos vaikai labai skirtingi ir vienas į kitą nepanašūs. Bet jie visi turėjo ir turbūt tebeturi vieną ir tą patį norą – nors dieną pabūti vienturčiu.
Roslita juokauja, kad vaikai ją iki šiol užuodžia. Ji turi omeny ne savo, o svetimus vaikus.
- Galiu prisiminti begales situacijų, kai maži vaikai iš minios išsirenka mane ir lekia išskėstomis rankomis. Taip buvo ir atostogaujant užsienyje. Atlėkė, apsikabino kojas ir nepaleidžia. Verslo parodoje pasiklydęs vaikas nurimo tik atklydęs pas mane…
Šveicarai šokiruoti
Roslita dėmesio centre dažniausiai atsiduria bendraudama su užsieniečiais. Versli daugiavaikė mama kartais jiems atrodo tikras fenomenas.
- Pas mus labiau įprasta turėti daugiau vaikų, ko nepasakysi apie kai kurias kitas šalis. Šveicarai, išgirdę, kiek turiu vaikų, buvo šokiruoti. Ten šeima dažniausiai kuriama apie keturiasdešimtuosius gyvenimo metus.
Po santuokos šveicarų poros gana greitai susilaukia pirmojo vaiko, gimsta ir antras, bet trečio ar ketvirto jie rečiau bespėja susilaukti.
Žvelgdama iš darbdavės ir daugiavaikės motinos pozicijų, Roslita pripažįsta, kad daugiavaikėms motinoms sunkiau konkuruoti darbo rinkoje, bet dažniau dėl jų pačių kaltės.
- Jei moteris reikalauja vienodų galimybių siekti karjeros, ji turi suplanuoti, kur ji paliks vaiką, kai jis dažnai ims sirgti.
Roslitos nuomone, karjeros ir kitų didesnių planų ankstyva ir gausi motinystė nepražudys, jei tik žmogus kovos už savo tikslus. Kai jos dvidešimtmetis sūnus pranešė žinią, kad jis taps tėvu, moteris jo neteisė ir nekritikavo. Būsima močiutė jautė: ne vieną brolį ir sesę padėjęs vystyti žmogus bus atsakingas tėvas.
Daugiavaikė – nereiškia asociali
Šiuo metu daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos šeimų augina tris ir daugiau vaikų, o 10 tūkst. iš jų šeimose auga keturi arba daugiau atžalų. Iš viso gausiose šeimose auga daugiau kaip 150 tūkst. vaikų. Tik kas devinta daugiavaikė šeima yra laikoma turinčia rizikos faktorių. Tris ar daugiau vaikų pagimdžiusios mamos, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, šalyje sudarė 22 procentus visų pagimdžiusių moterų. Didžioji dalis gausių šeimų gyvena kaimiškuosiuose rajonuose.
