Už brakonieriavimą vandens telkiniuose numatytos baudos nuo 200 iki 700 litų, tačiau kartais brakonieriai sumoka ne tik pinigais, bet ir gyvybe...
Praeitą savaitę Kauno mariose buvo rasti Martyno Naujalio (21 m.) ir Ugniaus Zablacko (18 m.) kūnai. Marios juos grąžino praėjus keletui dienų po intensyvių paieškų. Valtis su trimis jaunuoliais apvirto, kai šie traukė tinklus, pilnus žuvies.
Išsigelbėti pavyko tik Ernestui Barkauskui (21 m.). Jis pareigūnams ir papasakojo, kad su draugais brakonieriavo, tikėdamiesi už parduotą žuvį savaitgalį nuvykti į Druskininkus. Vyrukai tądien buvo pasivaišinę alumi, o žuvies buvo tiek daug, kad bekraunant tinklus į valtį, šioji neatlaikė svorio ir apvirto. Įsipainioję į tinklus vaikinai nepajėgė nusigauti iki kranto.
Likęs gyvas E. Barkauskas ne tik gedi vaikystės draugų. Jam teks apsilankyti teisme, kuriame sprendžiama, kokio dydžio sumą turės sumokėti už brakonieriaujant gamtai padarytą žalą.
Baudos per mažos
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis patvirtino, jog brakonieriavimo atvejų pastaruoju metu labai padaugėjo.
Daugiausiai jų Kauno mariose ir Nemune. Žvejybos atvejų naudojant elektrą jau keletas metų neužfiksuota, tačiau vis daugiau statoma tinklų, žuvys gaudomos ir žalojamos užkabinamaisiais ar šaunamaisiais prietaisais. “Už žvejybą elektra gresia baudžiamoji atsakomybė, todėl šis būdas, padarantis daugiausiai žalos, pastaruoju metu nebepopuliarus. Kauno mariose statomi ilgiausi tinklai, žvejojama trišakiais kabliais. Taip gaudant žuvis, užkimba trys keturios, o sužalotų lieka dešimtys”, – pasakojo inspektorius.
Už brakonieriavimą gresia bauda nuo 200 iki 700 litų. Be to, sulaikytiems brakonieriams tenka atlyginti žalą gamtai, o ji priklauso nuo to, kokiais būdais buvo žvejota, kiek ir kokios žuvies pagauta. Baudas skiria teismas, o viena didžiausių, kokias prisimena A. Glinskis – 3000 litų. Baudžiamosios atsakomybės už brakonieriavimą vandens telkiniuose kol kas niekas neužsitraukė. Inspektoriai vieningai teigia, kad baudos už tokius nusižengimus galėtų būti didesnės.
Vyresnysis specialistas Audrius Mačiukas sako, jog bauda priklauso ne tik nuo žuvies kiekio, bet ir nuo rūšies. Štai už nelegaliais būdais sugautą lydeką gali tekti sumokėti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų litų.
Iš brakonierių konfiskuojama ne tik žuvis, bet ir nelegalios žvejybos įrankiai. “Prieš kurį laiką sulaikėme pažeidėjus, kurie šaudė žuvis tam pasitelkę brangią nardymo įrangą – nuo specialių kostiumų iki balionų. Visa tai buvo konfiskuota ir dėl keleto žuvų brakonieriai patyrė didelius nuostolius”, – sakė A. Mačiukas.
Brakonieriauja ne iš bado
Anot inspektoriaus, brakonieriams svarbi ne tik žuvis, bet ir pats žvejybos azartas, todėl dažnai pasitaiko, kad net sumokėję nemažas baudas jie vėl stato tinklus ar mėto kablius. “Iš visų mūsų sulaikytų brakonierių dar nesutikome nei vieno, kuris būtų nelegaliais būdais žvejojęs iš bado.
Didžioji dalis brakonierių – pasiturintys žmonės, kuriems tokia žvejyba – tiesiog malonumas ir azartas, o ne būdas pragyventi. Daugelis, ypač Kauno mariose, brakonieriauja tam, kad pagautą žuvį parduotų”, – sakė A. Mačiukas.
Įrodyti brakonieriaus kaltę ne visada būna taip paprasta. “Vieni prisipažįsta ir moka baudas savanoriškai, kiti paduoda į teismus ir tada prasideda maratonas, kuriame kol kas daugiau kartų laimėjo inspekcija, tačiau pasitaiko teisėjų, kurie į mus žiūri kaip į brakonierius, o tikruosius paleidžia, – sakė A. Mačiukas. – Įrodyti, kad žmogus brakonieriavo, nėra lengva.
Vieni sako, esą tinklai ne jų – atsitiktinai radę. Kiti, pamatę inspektorius, nuskandina tinklą ir apsimeta, jog nieko nematė, nieko nežino”.
A. Glinskis pritardamas kolegai sako, kad kartais teismuose pasitelkiami žvejai mėgėjai, bet jie ne visada nori liudyti, nes būna iš to pačio kaimo, pažįstami, todėl atsisako bendradarbiauti su Gamtos apsaugos inspekcija.
“Jeigu sunku surasti liudytojų, turime įrodinėti kitais būdais – kartais pavyksta nusižengimą užfiksuoti vaizdo kamera, arba liudija visi inspektoriai, kurie dalyvavo operacijoje ir gali patvirtinti, jog matė asmenį žvejojant nelegaliais būdais”, – sakė A. Glinskis.
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas atskleidė, jog per dieną inspekcija sulaukia 3–5 pranešimų apie galimus brakonieriavimo atvejus. Visus juos inspektoriai privalo patikrinti.
“Būna, kad į mus pagalbos kreipiasi net privačių vandens telkinių savininkai. Brakonieriai pamėgo Raseinių tvenkiniuose gaudyti žuvį, o savininkams sunku nuo jų apsiginti.
Nors apribojimų žvejybai šiuo metu labai sumažėję, o leidimas žvejoti meškere ištisus metus kainuoja vos 11 litų, tačiau brakonierių vis tiek daugėja”, – sakė A. Glinskis.
Ilgos valandos krūmuose
Net jeigu pranešimų apie brakonieriavimą inspekcija nesulaukia, kas dieną vyksta patikrinti keleto vandens telkinių. “Prie Kauno marių dažniausiai vykstame naktį. Prie kitų vandens telkinių geriausiai pažeidėjų tykoti ankstyvą rytą, arba vėlai vakare, jau sutemus.
Turime naktinio matymo žiūronus, Kauno mariose yra mūsų valčių, todėl brakonierius užklupti lengviau”, – sakė A. Mačiukas, sutikęs žurnalistus pasiimti į vieną iš tokių išvykų.
Pavakare pajudame Pajiesio tvenkinio link. Inspekcija gavo pranešimą, kad tvenkinyje prieš porą dienų pastebėti brakonieriai. Keturi inspektoriai važiuoja mašina be skiriamųjų ženklų, o mes kiek atsilikę sekame iš paskos.
Kaip tyčia oras pasitaiko darganotas ir žvarbus, todėl tikimybė sugauti nelegaliais būdais žvejojantį brakonierių nėra didelė, tačiau, kaip sako A. Mačiukas, tai ne priežastis nedirbti. Atvykę į vietą, inspektoriai aunasi ilgus guminius batus, pasiima žiūronus ir pasiskirstę po du eina link tvenkinio.
“Dažniausiai vykstame keturiese – kadangi neaišku, į kurią pusę pasuks brakonieriai, laukiame jų abiejuose krantuose”, – sako A. Mačiukas ir kviečia pasižvalgyti, ar nesimato kokio nelegalaus žvejo ar jo paliktų įrankių. Kiek paėję, pro žiūronus pareigūnai pastebi valtį, tačiau nei tinklų, nei paties brakonieriaus nematyti.
“Kartais krūmuose pratūnome ištisą naktį laukdami, kol tinklus pastatęs asmuo ateis jų pasiimti. Tačiau ne visada pavyksta jo sulaukti. Tada arba tinklus ištraukiame, arba grįžtame kitą dieną toliau stebėti situacijos”, – pasakojo A. Mačiukas.
Pareigūnas atskleidė, jog užaugo nauja brakonierių karta – dažniausiai sulaikomi asmenys yra jauni, iki 50 metų amžiaus vyriškiai, o pensininkai įkliūna retai. O štai pernai inspektoriams pavyko sulaikyti dvi moteriškes, kurios valtele atsiyrė pasiimti tinklų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
