Nors kai kuriems darbdaviams DGK gali pasirodyti kaip papildomas iššūkis, iš tiesų tai – naudinga priemonė aiškiai ir greitai spręsti kilusius ginčus. Taigi, ką svarbu žinoti apie šią sistemą?
Kada darbdaviui verta kreiptis į DGK?
Kaip jau buvo minėta, DGK nėra skirta tik darbuotojų prašymams nagrinėti – ja gali naudotis ir darbdaviai, kuomet kyla darbo ginčai su darbuotojais, kurių nepavyksta išspręsti taikiai. Pavyzdžiui, tai gali būti atvejai, kai darbuotojas savo neteisėtais veiksmais padaro materialinę žalą įmonei ir nesutinka jos atlyginti geruoju.
Į DGK taip pat galima kreiptis, kai darbuotojas pažeidė nekonkuravimo pasižadėjimą arba nesilaikė konfidencialumo susitarimo, negražino permokėto avanso, sugadino darbdavio turtą ir pan. Tokiose situacijose darbdavys, kaip ir darbuotojas, turi teisę inicijuoti ginčo nagrinėjimą ir ginti savo interesus.
Taigi, svarbu suprasti, jog DGK nėra „vienos pusės“ institucija – jos tikslas yra objektyviai įvertinti situaciją ir padėti šalims rasti teisingą sprendimą.
Kodėl verta kreiptis į DGK?
- Greitas procesas: dauguma bylų išsprendžiama per 1–2 mėnesius.
- Nėra papildomų išlaidų: procesas nemokamas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
- Paprasta procedūra: nereikia samdyti advokato, užtenka raštu pateikti prašymą.
Kaip pasiruošti ginčų sprendimo procesui?
Darbdaviui, ketinančiam kreiptis į DGK, svarbu ne tik pateikti prašymą, bet ir tinkamai pasiruošti visam procesui. Nors procedūra yra paprasta, geras pasiruošimas padeda aiškiai išdėstyti savo poziciją, pagrįsti ją įrodymais ir užtikrinti sklandų ginčo nagrinėjimą. Štai keletas svarbių aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Tiksliai įvardyti ginčo esmę. Rekomenduojama paprastai ir suprantamai paaiškinti, dėl ko kilo ginčas – ką darbuotojas padarė (ar nepadarė), kas dėl to buvo pažeista, ir ko darbdavys tikisi iš komisijos. Kuo aiškiau viskas bus aprašyta, tuo lengviau komisijai suprasti situaciją ir priimti sprendimą.
Parengti susijusius dokumentus. Svarbiausi įrodymai – tai rašytiniai dokumentai. Tai gali būti darbo sutartis, įmonės vidaus taisyklės, darbuotojo pasirašyti dokumentai ar ataskaitos. Taip pat svarbu pridėti susirašinėjimą – el. laiškus, žinutes, pranešimus. Gali prireikti ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių ar kitų su darbuotojo veikla susijusių dokumentų.
Laikytis terminų. Prašymą DGK reikia pateikti per 3 mėnesius nuo tada, kai kilo problema. Jei pavėluosite, komisija turi teisę atsisakyti nagrinėti prašymo, jei nenustatys svarbių kreipimosi termino praleidimo priežasčių ir jo neatnaujins, todėl labai svarbu tai padaryti laiku.
Įsivertinti galimą taikaus susitarimo galimybę. DGK skatina abi puses susitarti taikiai. Darbdavys, kuris ateina pasiruošęs ir aiškiai išdėsto savo poziciją, turi daugiau šansų rasti sprendimą, kuris bus naudingas ir jam, ir padės išlaikyti gerus santykius su darbuotoju.
Žinoma, geriausia – ginčų išvengti. O tai padaryti padeda prevencija. Aiškiai sudarytos darbo sutartys, vidaus taisyklės, skaidrus atlygio apskaičiavimas ir darbuotojų supažindinimas su svarbia informacija raštu – visa tai ženkliai sumažina nesusipratimų tikimybę. Taip pat svarbu visus susitarimus fiksuoti raštu, net jei jie atrodo „draugiški“ – tai padeda išvengti neaiškumų ateityje.
Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonas: (+370 5) 213 9772
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
