Darbdaviai įvardina profesijas, kurioms skiepas būtų būtinas: kalba apie medicinos, švietimo, socialinius darbuotojus

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Darbuotojai nori sužinoti, kokioms profesijoms skiepas būtų būtinas

Darbuotojai žinią apie galimybę dar grįžti prie prievolės skiepytis pasitiko su nerimu. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad nerimą kelia ne pats skiepijimo faktas, o nežinia valdžioje.

„Atrodo, kad ir toliau tas padrikas valdymas yra naudojamas, kas iš tiesų kelia įtampą. Visi kalba, kad darbuotojams įtampą kelia skiepijimas ar nepasiskiepijimas. Ne tas kelia, o būtent tas neužtikrintumo jausmas, kai nežinai, kas rytoj bus. Rytoj laukia galbūt dar nauji sprendimai, nespėji adaptuotis prie tų sprendimų“, – tv3.lt sakė I. Ruginienė.

Darbuotojai apskritai linkę nepalaikyti privalomo skiepijimo, sakydami, kad prievartos kelias nėra tinkamas sprendimas pandemijai valdyti.

„Dabar susidaro toks jausmas, kad politikai dėl savo nesugebėjimo suvaldyti pandemiją dėl tam tikros strategijos nebuvimo ir padrikos komunikacijos visą atsakomybę perkelia paprastam žmogui. Taip atrodo, kad tam žmogui teks ir susimokėti“, – kalbėjo darbuotojų atstovė.

Tačiau labiausiai dirbantieji rūpinasi dėl to, kad vis dar nežino, kokių konkrečiai profesijų atstovams tektų prievolė skiepytis nuo koronaviruso.

„Įstatymo projektas yra, bet Vyriausybė net šiai dienai nesugeba atsakyti, kokioms profesinėms grupėms tas įstatymas galios. Tai, man atrodo, kad, jei imiesi drastiškų priemonių, jau dabar turi turėti argumentus, kas tie žmonės, kuriems ypač reikia šitų kraštutinių priemonių. 

Tam turi būti labai rimti argumentai. Ne šiaip, kad atvejai kyla ir atvejų daug, ir aš sugalvojau, tarkim, medikams padaryti privalomą skiepą. Kažkaip tai viskas atrodo nelogiška. Turi būti aišku – jeigu tai yra medikai, kodėl, kokie rodikliai, kokios priežastys, kad imamasi šitų priemonių“, – akcentavo I. Ruginienė.

Premjerė darbdaviams užsiminė, ką skiepytų

Įdomu tai, kad galimybei keisti Darbo kodeksą nepritaria net patys darbdaviai. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovui Danui Arlauskui atrodo, kad toks pasiūlymas nesulauktų palaikymo Trišalėje taryboje.

„Atvirai pasakius, keista, kad reikia perkelti į Darbo kodeksą. Gal labiau čia Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimai. Logiką aš suprantu, su premjere apie tai kalbėjome. <...> 

REKLAMA

Aš manau, kad, jeigu eis per Darbo kodeksą, per Trišalę tarybą sprendimo nepavyks niekaip suderinti dėl to, kad profesinės sąjungos iš karto piestu stos. Aš manau, kad šitas kelias yra neperspektyvus. Nes tada gausis didžiulis konfliktas, tai duos profesinėms sąjungoms galimybę politizuotis, dar kartą išeiti į viešumą“, – tv3.lt kalbėjo D. Arlauskas.

Kartu su premjere jis yra aptaręs ir tai, kokiems darbuotojams galėtų priklausyti privalomi skiepai. Kalba eina apie medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorius.

„Mes kalbėjome. Premjerė užsiminė, kad tai daugiau palies sveikatos ir socialinę sritį, kur yra daugiau tiesioginis kontaktas. Kalbėjome, kad, jeigu bus įtrauktas gamybos sektorius, bus keista situacija. Nes, viena vertus, yra įmonių, kur pasiskiepiję 80 proc. darbuotojų ir pakankamai saugiai dirba, nes nekontaktuoja. 

Tada kalbėjome, kad galbūt reikia skirti pagal užsikrėtimo pavojingumą. Ir darbdaviai turėtų patys prisiimti atsakomybę, jeigu jie sako, kad pavojau nėra, tuomet atsako, kai kyla židiniai. Tai mes norėjome, kad ne būtų įvardintas gamybos sektorius, o būtų galima eiti per užsikrėtimo pavojų“, – vardijo D. Arlauskas.

Kartu, pasak D. Arlausko, kalbėta ir apie švietimo darbuotojus.

„Kalbėjo apie švietimo sektorių visą. Bet ir prekybos sektorius kaip ir palaiko kontaktą. Bet ir vieni, ir kiti imasi atitinkamų saugumo priemonių. Pamenu, į polikliniką nuėjau, tai ten kaip kosmonautai kai kurie, pasijutau, lyg raupais ar poliomielitu sirgčiau. Juokėsi ir personalas, sakė, kad sudėtinga dirbti. 

Paradoksali situacija, kad ir viešajame sektoriuje, kur tarsi privaloma, nėra žmonės pasiskiepiję. Aš už tai, kad būtų aiškumas, antraip mes tik advokatams praplėsime galimybes užsidirbti“, – kalbėjo darbdavių atstovas.

Gali tekti keisti Darbo kodeksą

Vyriausybė trečiadienio posėdyje kol kas atsisakė savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paneigė, kad Vyriausybė pasiūlymo atsisakė visam laikui, ministrai dar susitarė prie šio klausimo grįžti.

REKLAMA

„Ar tai turėtų būti Darbo kodekso sudėtinė dalis, kuri numato tam tikrą darbo organizavimo tvarką ir darbdavio teises organizuojant darbą? Tada tai būtų kito įstatymo keitimas ir kita procedūra truputėlį kaip Darbo kodekso.

Jeigu vis dėlto būtų nutarta, kad šitame įstatyme galėtų tokios nuostatos atsirasti, tuomet prie šito klausimo būtų galima grįžti. Bet pirmiausiai, manau, reikėtų įvertinti, ar nereikėtų keisti Darbo kodekso. Labai gali būti, kad reikės tai daryti“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Idėjos prievolę skiepytis nustatyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, anot I. Šimonytės, atsisakyta, nes pataisų projekte nebuvo aiškiai apibrėžta, apie kokius darbuotojus kalbama.

„Čia, matyt, yra keletas klausimų, į kuriuos reikia sau atsakyti. Ar tai yra darbo organizavimo tam tikri klausimai, dėl kurių yra pasiūlymų ir iš darbdavių, kurie norėtų turėti galimybę tokį reikalavimą nustatyti dėl savo darbo organizavimo taisyklių.

Akivaizdu, kad įstatymo projektas tokios situacijos neatlieptų. Pačios formuluotės, kurios projekte buvo pasiūlytos, būtų įvairiai interpretuojamos. Mažiausiai reikėtų įvairaus interpretavimo“, – kalbėjo premjerė.

Atsisakė pirminio plano

Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau siūlė, kad karantino arba ekstremaliosios situacijos metu skiepytis būtų privaloma darbuotojams tų profesijų, kurios bus įtrauktos į Vyriausybės sudarytą sąrašą.

Nepasiskiepiję darbuotojai, kuriems tai būtų privalu, nebūtų galėję dirbti kontaktiniu būdu. Jei tai leidžia darbo pobūdis, jie būtų perkelti dirbti nuotoliniu būdu, kitu atveju – toje pačioje darbovietėje būtų perkeliami į kitą darbo vietą.

„Jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra, [darbuotojas] nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol po pasiskiepijimo praeis Vyriausybės sprendime nustatytas laikotarpis, po kurio asmuo laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos, bet ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos“, – rašoma SAM dokumente.

REKLAMA

Tačiau galiausiai posėdyje Sveikatos apsaugos ministerija šio plano atsisakė ir vietoj to liko prie kito savo pasiūlymo, kad darbuotojai savo arba darbdavių lėšomis turėtų apmokėti privalomus testus dėl COVID-19. Pasiūlymui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2021 m. gruodžio 1 d. – iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19.


Rašyti komentarą...
Įdomūs faktai
2021-10-11 07:44:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
1. Šitas straipsnis žodis žodin buvo delfyje. Čia vienas portalas su keliais pavadinimais ar tieisog viena ranka šeriamas?
2. Koks privalomumas gali egzistuoti skiepytis eksperimentine vakcina?
3. Pernai pavojaus neskiepyti neskiepytiems tokio baisaus kažkaip nekėlė?
4. Problema mirtingumo įvardijami nepasiskiepyje 75+ amžiaus žmonės. Tai kokio velnio tos problemos sprendimas - suskiepyti darbingo amžiaus žmones? Ar čia svarbu tik skiepą sukišti 70 procentų lietuvių, bet nebesvarbu kam?
5. Kokia prasmė skiepyti visus kažkokios profesijos atstovus, jei ne visi dirba tokiom pat sąlygom ir su tokiom pat rizikom? Ar vėl gi vyriausybei svarbu sugrūsti skiepus, bet nebeįdomu jiems patiems kam?
Atsakyti
-1

M
Mokytoja
2021-10-11 08:25:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Įdomūs faktai Jiems svarbu per šitų specialybių žmonių skiepijimą gauti 2mlrd. Trūks plyš, jiems dzin ant mūsų sveikatos. Piš tvirtu balsu pasakė ir turi būti vykdoma! Laisvė fašistinei chuntai!
Atsakyti
-1

t
tiesiog
2021-10-11 06:35:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
nu jo eliminuokim medikus is gyvenimo ir ka problemos baigiasi nebus kam gydyti ir dings virusas
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų