Eltos kalbinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai bei buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad šiemet panaudoti beveik 44 proc. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtų asignavimų savaime nerodo problemų. Vis dėlto politikai atkreipia dėmesį į stringančius gynybos įsigijimus, būtinybę efektyviau naudoti lėšas ir stiprinti parlamentinę kontrolę.
Svarbiausia – tikslingas lėšų panaudojimas
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, Seimo NSGK narys Vytautas Sinica teigia, kad kitąmet numatyto finansavimo nepakaks suplanuotiems kariuomenės pajėgumams išvystyti. Pasak jo, dar pernai numatyta gynybos finansavimo didinimo trajektorija buvo kompromisas, atsižvelgiant į realius šalies gynybos poreikius.
„Ta trajektorija, kuri gynybos finansavimui buvo nubrėžta pernai, kai tikrai drastiškas buvo tas kilimas, (...) jau buvo su didžiulėmis nuolaidomis tam, ko iš tikrųjų reikėtų, kad turėtume gynybos pajėgumus iki 2030 metų. Tai buvo didelis kompromisas su gynybos reikmėmis“, – Eltai teigė V. Sinica.
Pasak jo, papildomų lėšų reikės ne tik Lietuvos kariuomenės divizijai vystyti, bet ir oro gynybai stiprinti bei galimam perėjimui prie visuotinio šaukimo.
„Nematau kažkokių objektyvių priežasčių, kodėl galėtų sumažėti, lyginant su pernai, tas skiriamas finansavimas, nors visiems mums dėl to gal skauda kasdienėse reikmėse, bet, žinote, karas skaudėtų labiau. (...) Manau, kad turime laikytis to lygio, kuris buvo pernai“, – akcentavo parlamentaras.
Tuo metu konservatorius A. Anušauskas nesiryžo vertinti, ar kitąmet numatytų 5 proc. BVP pakaks šalies gynybos poreikiams užtikrinti. Vis dėlto politikas pabrėžė, kad svarbiausia užtikrinti tikslingą lėšų panaudojimą, o KAM turėtų aktyviau reaguoti į besikeičiančią ginkluotės rinką ir naujų technologijų atsiradimą.
„Mano supratimu, svarbiausia, kad gynybos finansavimas būtų tikslingai naudojamas reikalingiems įsigijimams. Nes, kaip parodė patirtis, ministerija turi labai dinamiškai ir aktyviai reaguoti į pokyčius šitoje rinkoje, ginkluotės rinkoje – tiek įsigijimų, tiek naujų technologijų atsiradime, nelikti pasyvia stebėtoja“, – Eltai sakė A. Anušauskas.
Jo teigimu, vienas tokių pavyzdžių – prieš ketverius metus užsakyti koviniai bepiločiai orlaiviai „Switchblade“. Pasak politiko, per šį laikotarpį Lietuvos gamintojai jau sukūrė panašių, o kai kuriais techniniais aspektais – ir pranašesnių produktų.
„Lietuvos gamintojai jau dvejus metus turi, pavyzdžiui, vieną produktą labai panašų, tiktai su kitomis techninėmis, mano galva, geresnėmis, savybėmis, bet KAM nėra įsigijusi nieko, nors galimybės tokios buvo“, – kalbėjo buvęs ministras.
„Net jeigu pirkimas pradėtas ir jis nevykdomas dėl įvairių priežasčių, tai reikia žiūrėti, kur būtų galima efektyviau lėšas panaudoti“, – pridūrė jis.
Būtina atsižvelgti į įsipareigojimus
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas, Seimo NSGK narys Tomas Martinaitis pažymėjo, kad vertinant kitų metų gynybos finansavimą būtina atsižvelgti į konkrečius valstybės įsipareigojimus, sudarytas sutartis ir ekonomines prognozes.
Pasak parlamentaro, anksčiau įvardytas maždaug 5,5 proc. BVP finansavimo poreikis remiasi Valstybės kontrolės vertinimais.
„Ką sutinku su Gintare Skaiste, tai ji irgi tas skaičiuotes ne iš piršto paėmė. Tai yra Valstybės kontrolės išvados, ataskaita pagal tuos įsipareigojimus, ką mes šiandien esame prisiėmę. Tai būtent 5,44 proc., man atrodo, yra tas skaičius, kurį šiai dienai prognozuoja Valstybės kontrolė“, – Eltai teigė T. Martinaitis.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad dalis gynybos įsigijimų stringa, todėl suplanuoti mokėjimai gali būti perkeliami į kitus metus.
„Nereikia žiūrėti tiktai į šitą bendrą pliką skaičių nuo BVP, reikia žiūrėti į konkrečius įsipareigojimus, konkrečius kontraktus ir apskritai konkretų mūsų bendrąjį vidaus produktą“, – pabrėžė parlamentaras.
Nedramatizuoja asignavimų panaudojimo
Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad šiemet panaudota beveik 44 proc. KAM skirtų asignavimų, kalbinti politikai sutaria, jog vien šis rodiklis neleidžia spręsti apie ministerijos darbo efektyvumą. Jų teigimu, gynybos įsigijimų specifika, tarptautinės rinkos sąlygos ir mokėjimų terminai lemia netolygų lėšų panaudojimą.
V. Sinicos teigimu, dalis lėšų gali likti nepanaudotos dėl situacijos tarptautinėje ginkluotės rinkoje.
„Galimybės konkrečiu metu įsigyti tai, ko reikia, labai priklauso nuo globalios rinkos. Ir arba gali tuo metu išleisti tuos pinigus pačiu racionaliausiu būdu, arba ne“, – sakė parlamentaras.
„Jeigu tuo metu negali, tai jau geriau yra neišleisti kiekvienais biudžetiniais metais visko, kas skirta, bet laukti progos būtent tam įsigijimui, kuris yra labiausiai reikalingas pagal mūsų karinį patarimą“, – pridūrė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir A. Anušauskas. Pasak buvusio ministro, didelė dalis atsiskaitymų už gynybos įsigijimus įvyksta metų pabaigoje, o kartais ir kitų metų pradžioje, priklausomai nuo įrangos pristatymo terminų.
„Čia nėra kažkas neįprasto, nes lėšos nenaudojamos tolygiai kiekvieną ketvirtį. Atsiskaitymai vyksta labai dideli metų gale, o kartais ir metų pradžioje, priklausomai nuo pirkimų pristatymo“, – aiškino A. Anušauskas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad anksčiau asignavimų panaudojimas buvo kiek tolygesnis, todėl dabartinei situacijai įvertinti reikėtų išanalizuoti konkrečius pirkimus ir galimus jų atidėjimus.
T. Martinaitis taip pat atkreipė dėmesį, kad 44 proc. asignavimų panaudojimo rodiklis savaime nėra neįprastas. Pasak jo, palyginti su 2020 ir 2021 metais, šis rodiklis netgi yra geresnis.
Seimo NSGK narys pažymėjo, kad šiemet gali būti atliktas reikšmingas mokėjimas už Lietuvos kariuomenei įsigyjamus tankus.
„Visada būdavo taip, kad didžioji dalis pirkimų ir visų paslaugų eina paskutiniame ketvirtyje“, – sakė jis, pridurdamas, kad tarptautinių pirkimų procedūros ir Europos Sąjungos reikalavimai taip pat gali ilginti įsigijimų procesus.
Komitetas gali grįžti prie stringančių gynybos įsigijimų
Nors politikai nemato pagrindo vien pagal asignavimų panaudojimo rodiklį kritikuoti KAM, jie sutaria, kad stringančių pirkimų priežastys turėtų būti išsamiau nagrinėjamos Seimo NSGK.
T. Martinaičio teigimu, komitetas dar spalį gali grįžti prie šio klausimo ir įvertinti, kokios kliūtys trukdo laiku įgyvendinti suplanuotus gynybos įsigijimus.
„Manau, spalio mėnesį atitinkamą esamos situacijos analizę mes irgi atliksime ir konkrečiau pasižiūrėsime tas konkrečias priežastis, kas kuriuose pirkimuose stringa, kodėl stringa, ką galima galbūt įstatymų iniciatyvos teise kažkiek pakeisti, kad tos biurokratijos ir galbūt atskirų dubliuojamų procedūrų būtų galima išvengti“, – sakė Seimo NSGK narys.
Pasak jo, komitetas reguliariai vykdo krašto apsaugos sistemos asignavimų parlamentinę kontrolę, taip pat stebi Lietuvos kariuomenės divizijos vystymo eigą, siekiant užtikrinti jos parengtį iki 2030 metų.
V. Sinica taip pat neabejoja, kad asignavimų panaudojimo klausimas bus svarstomas parlamento NSGK.
„Neabejoju, kad bus aiškinamasi. Spėčiau tiktai, ar opozicija, ar iš pačių valdančiųjų netgi kai kurie kolegos labiau bus pirmi inicijuoti tokį klausimą. Bet kad toks klausimas NSGK bus svarstomas, tai neturiu abejonių“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numato skirti 5 proc. BVP, arba apie 4,8 mlrd. eurų. Šiemet gynybos finansavimas siekia apie 5,38 proc. BVP.
Buvusi finansų ministrė G. Skaistė anksčiau teigė, kad KAM apskaičiuotas kasmetis gynybos finansavimo poreikis siekia apie 5,5 proc. BVP, todėl kitų metų biudžete numatytos lėšos gali būti nepakankamos suplanuotiems įsipareigojimams įgyvendinti.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius, kalbėdamas apie krašto apsaugos sistemos finansavimą, atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet panaudota beveik 44 proc. ministerijai skirtų asignavimų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
