Kai Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik pusšimtis žmonių, o iš visų mirusiųjų per metus kas penkto gyvybę pasiglemžia būtent ši liga, nenuostabu, kad medikai vis garsiau kalba apie vėžio epidemiją. Tačiau, kaip pastebi biomedicinos mokslo specialistai, kitaip nei daugumos kitų epidemijų metu, už vėžio prevenciją maksimaliai atsakingi esame patys.
Didžiausi rizikos veiksniai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos studijų programos vadovo, biomedicinos mokslų daktaro Tomo Vaičiūno aiškinimu, geroji klinikinė praktika ir moksliniai tyrimai išskiria tris pagrindines rizikos veiksnių grupes, kurios paskatina onkologinius susirgimus.
„Tikrai ne vienas girdėjo apie tuos pagrindinius rizikos veiksnius. Pirmiausia tai yra rizikinga elgsena – alkoholio ir nikotino gaminių (ar šiandien – jau ir cheminių junginių) vartojimas. Yra mūsų elgsenos su maistu įpročiai – mitybinė grandinė turi labai didelę įtaką ir prevencijai, ir postvencijai onkologinių ligų atveju.
Taip pat turėtume nepamiršti ir psichoemocinės ligų higienos, išorinio streso šiame 21 amžiaus skubėjime, kai vienu metu atliekame labai daug darbų, patiriame beprotiškai didelį stresą, tai irgi turi liūto dalies įtakos. Taip pat nereikėtų pamiršti ketvirto veiksnio, kuris nėra tiesiogiai priklausantis nuo mūsų, nors gali būti kontroliuojamas, tai yra paveldimumas, genetiniai veiksniai“, – aiškino jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Šis amžius kelia naujų iššūkių
Plačiau kalbėdamas būtent apie mitybą, T. Vaičiūnas pastebėjo, kad visuomenėje dar trūksta suvokimo, kas yra ta subalansuota mityba.
„Pavyzdžiui, kalbame, kad elektroninėse cigaretėse yra tokių ir tokių cheminių junginių grandinės, kai kurios jų iki galo net neištyrinėtos, sakome, kad nežinome rizikų, bet jos egzistuoja ir degame raudoną šviesą. O ar kada nors pagalvojome, kad sulig kiekviena lėkštės porcija ten cheminių junginių grandinė yra masinė.
Kažkodėl retai kada į tai kreipiame dėmesį, žiūrime tik į produktą, bet jame yra tokia cheminių junginių grandinė, kuri negali neturėti įtakos. Ypač šiandien 21 amžiuje, kai turime dideles gyventojų populiacijas, jų skaičius didėja, maisto poreikis auga, maisto technologijos tobulėja ir turime nebūtinai sveikatai palankias maisto grandines, tai mums kelia labai daug iššūkių“, – komentavo mokslininkas.
„Jei ryte atsisėdome ir pusryčių lėkštėje dominuoja rudi atspalviai, o nėra vaivorykštės spalvų, jau tai nėra labai gera pradžia.“
Jo teigimu, kalbant apie onkologinių ligų profilaktiką, reikia maksimaliai užtikrinti ne tik maistingumą kasdien renkantis produktus, apskritai reikia susitarti, kas yra tas maistingumas.
T. Vaičiūnas pabrėžė, kad kiekvieno valgymo metu būtina užtikrinti oksidacinį stresą ar vadinamą buferinį (apsauginį) efektą suteikiančių junginių suvartojimą.
Kokie angliavandeniai geriausi?
Mokslininko aiškinimu, nors mūsų organizmas dalį mikro ir makro elementų, vitaminų pasigamina, didžiąją dalį turi gauti iš išorės. Tai ir yra mūsų lėkštės turinys.
Pasak T. Vaičiūno, norint apsaugoti ląsteles, kad jos išliktų sveikos ir organizmas funkcionuotų maksimaliai optimaliai, kasdienės mitybos racione turime užtikrinti pakankamą gerųjų angliavandenių suvartojimą.
„Angliavandenis nėra lygus angliavandeniui. Kai turime paprastąjį angliavandenį, baltąjį cukrų, baltus miltus ir visus jo gaminius, perdirbtus augalinės kilmės produktus, stipriai iškaitintus, iškepintus, stipriai perdirbtus mėsos produktus (tai yra dešros, dešrelės, vyniotiniai), ten yra gausu blogųjų angliavandenių, kurie labai greitai suskyla.
Be to, priklausomai nuo to, su kokiu maistu jie ateina, atsineša blogųjų skilimo produktų ir turime labai blogą efektą. Bet jei turime pilnagrūdes kultūras, vaisius, daržoves, sėklas, ankštinius produktus, kurie yra protingai apdoroti, o ne iškepinti, išpūsti karščiu, tai yra paveikti didelės temperatūros, tai yra geroji angliavandenių grandinė, ji įsisavinus turi visai kitą poveikį“, – aiškino gyvensenos medicinos specialistas.
Jis pridūrė, kad pilno grūdo produktuose, vaisiuose, daržovėse, sėklose, riešutuose gausu betagliukanų, fitosterolių, polifenolių: „Tai geriau atpažįstami kaip oksidacinį stresą mažinantys, imuninę sistemą skatinantys junginiai, pasižymintys priešuždegiminiu efektu. Juos iš minėtų produktų tik ir gauname.“
Kokių riebalų vengti?
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kokius riebalus vartoti sveika, o kokius reikėtų apriboti iki minimumo.
„Svarbu riboti sočiuosius, tai yra blogiausius riebalus, kuriuos galime vartoti. Dažniausiai tai yra gyvulinės kilmės arba perdirbti augalinės kilmės riebalai arba dabar pramonėje naudojami riebalų mišiniai. Šių sočiųjų riebalų vartojimas turėtų būti minimalus.
Svarbiausia kalbėti apie sąmoningą pasirinkimą, kai galiu pasirinkti, ar vartoti bandelę iš baltų miltų, kur bazė yra sotieji riebalai, ar sąmoningai to atsisakyti renkantis alternatyvą – pilnagrūdį gaminį, kur naudojami gerieji riebalai. Tokius produktus atpažįstame kaip avokadą, šalto spaudimo nerafinuotas alyvuogių aliejus, sėklos, riešutai. Jie savyje neša labai daug gerųjų polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios skyla organizme be neigiamų skilimo produktų“, – kalbėjo mokslininkas.
Kaip yra su pieno produktais?
Paklaustas, kokiu dažnumu ir kaip gausiai patariama vartoti pieno produktų, pašnekovas pateikė netikėtą atsakymą.
„Pieno produktai iš esmės turėtų būti vartojami saikingai. Daugelis organizacijų, tyrėjų, mokslas šiandien rekomenduoja pieną ir pieno produktus vartoti ne daugiau kaip 2–3 kartus per savaitę. Daugelis pieno produktų, ypač Lietuvoje pamėgti fermentiniai sūriai yra gausūs sočiųjų riebalų.
Jei šaldytuve turite fermentinio sūrio, paimkite tą gabaliuką ir lygiai pusė jo yra niekas kitas kaip paprastas riebalas. Ar ant lėkštės pasidėję riebalų kalniuką, atskirtą nuo baltymų, valgytume? Veikiausiai ne. Kartais nesusimąstome apie tai“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Jo aiškinimu, Lietuvoje tipiškai pieno produktai yra lydimi paprastųjų angliavandenių, tai yra cukraus: „Mėgstame sūrelius, jogurtus, kurie prisotinti ne tik paprastųjų cukrų, bet ir tam tikrų stabilizatorių, kas turi akumuliacinį efektą.
Sakoma, kad aš gi daug nevartoju paprasto cukraus ar blogojo riebalo, bet ar pagalvojate, kad per dieną suvalgėte bandelę, kepsnį, kažkokį troškinį ir surinkote daugiau nei savaitei reikėtų tų neigiamų junginių? Mes nefiksuojame, kiek ko suvalgome paros eigoje.“
Vaivorykštė lėkštėje
Pašnekovo manymu, bet kuriuo atveju kalbant apie mitybos pokyčius svarbiau būtų kalbėti ne apie tai, ką būtina eliminuoti, bet labiau ką įvesti – tuos produktus, kurie lietuviškoje kultūroje yra pamiršti.
„Esame pamiršę pilno grūdo kultūras, vaisius, daržoves, sėklas, riešutus, šaknines daržoves. Mes jas naudojame kaip lėkštės papuošalą, bet ne bazinį pagrindą, kaip patiekalą. Tai didžiausią problema. Jei sugebėtume užtikrinti šių gaminių suvartojimą, viskas būtų kur kas gražiau“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
Pasak T. Vaičiūno, norint apsaugoti ląsteles, kad jos išliktų sveikos ir organizmas funkcionuotų maksimaliai optimaliai, kasdienės mitybos racione turime užtikrinti gerųjų angliavandenių suvartojimą.
Pasak jo, taip pat labai svarbi įvairovė: „Jei ryte atsisėdome ir pusryčių lėkštėje dominuoja rudi atspalviai, o nėra vaivorykštės spalvų, jau tai nėra labai gera pradžia.
Jei lėkštėje galime pamatyti vaivorykštę, tai yra pilnos struktūros augalinio pagrindo produktų dominavimą, šalia dėkite, ką norite – tuos pačius pieno produktus, mažiau ar sveikiau apdirbtus mėsos produktus, gyvulinės kilmės produktus.“
Mokslininkas priminė, kad perdirbti mėsos produktai yra atskira onkologinių ligų vystymosi rizika ir rykštė. Mokslas dar prieš kurį konstatavo, kad perdirbti mėsos produktai yra 1 grupės, tai yra patys aršiausi kancerogenai, kurie sukelia onkologinius sutrikimus.
„Raudona mėsa gi yra priskirta prie antros grupės kancerogenų. Bet visur reikia protingumo kriterijų – žiūrėti, ar egzistuoja tie junginiai, kurie mažina tų pirmos ir antros grupės kancerogeninių produktų neigiamą poveikį. O jie yra – tai yra pilno grūdo kultūros, vaisiai, daržovės, sėklos. Jei jūsų bazę sudaro vaivorykštė, o šalia turime nedidelį kiekį steiko, tikėtina, kad viskas su tuo yra labai gerai“, – ramino jis.
