COVID-19 pandemija atvėrė Dulkiui akis: ruošia ligoninių ir greitosios pagalbos reformą

COVID-19 pandemija atvėrė ir išryškino Lietuvos sveikatos sistemos žaizdas, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ketina imtis reformų. Jos, be kita ko, turėtų paliesti ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas, ir ligoninių tinklą. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad tinklo pertvarka nebūtinai reiškia uždarytas ligonines.

Šią viziją sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė sveikatos forume „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“.

COVID-19 sutrumpino vidutinę gyvenimo trukmę

A. Dulkys akcentuoja, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių išsiskiria itin blogais sveikatos rodikliais.

„Lietuvoje prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumo lygis yra vienas didžiausių ES. Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų nurodo manantys esą geros sveikatos būklės. Tai yra žemiausias lygis ES. 

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – beveik 4 metais trumpesnė nei ES vidurkis, o tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis tarp vyrų ir moterų – beveik dvigubai didesnis nei ES vidurkis“, – forume kalbėjo A. Dulkys. 

Jis pažymi, kad naujausios prognozės rodo, jos COVID-19 pandemija neigiamai paveiks ir jau paveikė vidutinę Lietuvos gyventojų trukmę.

„Padidėjęs mirtingumas 2020 metais lemia tai, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, lyginant su 2019 metais, sutrumpėjo apie 1,4 metus“, – sakė A. Dulkys.

Be to, stipriai kenčia šalies gyventojų psichinė sveikata.

„Pagal teigiamų emocijų indeksą Lietuva yra tarp 10 mažiausiai teigiamų emocijų patiriančių šalių pasaulyje. Žemas visuomenės raštingumas psichikos sveikatos srityje. Paplitusi psichikos sveikatos sutrikimų stigma, dėl kurios kreipimasis pas specialistus neretai laikomas gėdingu ar silpnumo išraiška.

Pandemija neigiamai paveikė gyventojų psichikos sveikatą. Išaugo besikreipiančiųjų į gydymo įstaigas dėl nerimo sutrikimų. Bendras streso lygis visuomenėje padidėjo du kartus“, – pažymėjo ministras.

REKLAMA

Pagrindiniai darbai ir reformos

Dėl šių priežasčių, kaip teigia A. Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija ruošia eilę reformų.

Jos, pasak ministro, turėtų padėti užtikrinti geresnę gydymo įstaigų kokybę, užtikrinti sveikatos sistemos atsparumą grėsmėms. Taip pat bus sukurtas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis, skaitmeninama sveikatos sistema, didinamas psichikos sveikatos raštingumas ir paslaugų įvairovė.

„Apie 60 Lietuvos ligoninių yra aktyvaus stacionarinio gydymo paslaugas teikiančios įstaigos. Jų pajėgumai – irgi nevienodi. Ligoninė gali padėti pacientui tada, kai jose dirba skirtingų profesijų gydytojai, teikiamos skirtingų profilių paslaugos. Pandemija parodė, kad regioninis bendradarbiavimo modelis yra stiprioji sveikatos sistemos pusė“, – sakė A. Dulkys.

Todėl ministras neslepia, kad šalyje planuojama gydymo įstaigų tinklo reforma.

„Neišvengiamai turėsime įvertinti grėsmes ir nustatyti įstaigų išdėstymą, kad sistema būtų pasirengusi reaguoti į iškilusias grėsmes. Sukurti pirminės asmenų sveikatos priežiūros paslaugų integraciją ir įtrauktį.

Taip pat centralizuoti greitosios medicininės pagalbos organizavimą, kad gyventojai paslaugas gautų laiku. Optimizuoti stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų teikimą, kad pacientai gautų kokybiškas ir saugias paslaugas. Ir sukurti ilgalaikės priežiūros modelį ir tinklą bendruomenėje“, – vardijo ministras.

Laukia ligoninių tinklo reforma

Kaip pasakojo A. Dulkys, ministerijos vizijoje – nauja ligoninės struktūra. Pasitelkiant savivaldybėse jau egzistuojančius visuomenės sveikatos biurus, ketinama steigti bendruomenės sveikatos centrus.

„Bendruomenės sveikatos centras teiktų ambulatorines paslaugas. Jos apimtų pirminės sveikatos priežiūros – šeimos gydytojo – paslaugas, psichinės sveikatos, pirminę odontologinę pagalbą. 

Antrines asmens sveikatos priežiūros paslaugas sudarytų ne mažiau kaip penkių gydytojų specialistų konsultacijos, reabilitacijos, chirurgijos, pediatrijos, geriatrijos paslaugos, dienos stacionaras“, – patikino A. Dulkys.

REKLAMA

Taip pat būtų užtikrinama ilgalaikė priežiūra. Pasak ministro, ją sudarytų slauga namuose, paliatyvioji pagalba, socialinės paslaugos ir dienos centrai.

„Bendruomenės sveikatos centras nebūtinai turės atsirasti naikinant ar kuriant naujas įstaigas. Jis galės būti įsteigtas jau esamos įstaigos pagrindu, sudarant bendradarbiavimo sutartis, įskaitant privačias įstaigas“, – kalbėjo A. Dulkys.

Reformuos ir greitąją pagalbą

Kartu ketinama reformuoti ir greitosios medicinos pagalbos tinklą, nes, anot A. Dulkio, „laikas pereiti prie vieningos greitosios medicininės pagalbos sistemos“.

Efektyviam tinklo funkcionavimui būtina vieninga, efektyviai veikianti Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Kurios tikslas – pagalbos suteikimas per 15 minučių miesto ir per 25 minutes kaimo gyventojams. Tuo tikslu numatoma centralizuoti“, – teigė ministras.

Jis pažymi, kad šiuo metu ne visi Lietuvos gyventojai gali gauti būtinąją pagalbą laiku. 

„Tikslas – nustatyti aiškesnį greitosios medicinos pagalbos paslaugų tiekimą, organizavimą, valdymą ir atsakomybę, siekiant užtikrinti, kad greitoji medicinos pagalba žmogų pasiektų laiku“, – sakė A. Dulkys.


Rašyti komentarą...
K
Kyšiai
2021-06-22 07:17:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turi imtis priemonių kyšiams išnaikinti. Už ką mes mokame mokesčius? Atėjęs pas mediką ir nedavęs kyšio, jautiesi ignoruojamas. Kada bus imtasi realių priemonių šiai problemai spręsti?
Atsakyti
-8

V
Vitalija
2021-06-22 06:00:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Arūnai,duok Dieve tau išminties,kad tai galėtum visatai išgyvendinti.Tik visatai turi būti pamatuoti sprendimai.Sekmės ir Dievo palaimos.
Atsakyti
-4

G
GMP
2021-06-22 07:32:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikiuos užteks smarvės iki galo padaryt ir nenusileis latviam dėl GMP darbuotojų pensijų nuo 55 metu. Tai padėtų ir daugiau jaunimo pritraukt. Rajonuose didžioji dauguma senelių dirba
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (20)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų