„Čia tikrai reikia specialistų, dirbančių su psichologiniais nukrypimais“ – perspėja dėl Trumpo

Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Talino saugumo ir gynybos centro Tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Kaip jums atrodo, kodėl būtent dabar Trumpui prireikė Grenlandijos?

T. Jermalavičius: Pastarosiomis dienomis juntama tam tikra resignacija. Ekspertai netgi atsisako komentuoti, nes sako, kad visi tie modeliai, teorijos ir orientyrai, kurie turėjo paaiškinamąją ir prognostinę galią geopolitikoje, strateginėse studijose ar tarptautiniuose santykiuose, tampa beverčiai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Laikinoji Venesuelos prezidentė ketina atvykti vizito į JAV

Kęstutis Budrys įvertino pasikeitusią JAV retoriką dėl Grenlandijos

Vladimiras Putinas ignoruoja ginčą dėl Grenlandijos, turi pasiūlymų dėl Ukrainos ir Gazos tarybos

Čia jau labiau reikia kreiptis į kriminologus, psichologus ar net psichiatrus, kad jie su savo modeliais padėtų paaiškinti šį fenomeną. Mes turime reikalą su labai hiper-personalizuota Amerikos užsienio politika, ypač tame instituciniame kontekste, kur Amerikos prezidentūra nuo Vietnamo karo laikų vadinama „imperine prezidentūra“. Ji turi labai mažai atsvarų vykdant užsienio politiką.

Kai turime imperinę prezidentūrą instituciškai, o jos laikinasis okupantas yra imperinių nuotaikų megalomanas, turintis narcizinių siekių, gauname labai bjaurią kombinaciją. Čia tikrai reikia specialistų, dirbančių su psichologiniais nukrypimais ir patologijomis.

Vadinasi, priežastys ne geoekonominės, geostrateginės ar susijusios su mineralais?

T. Jermalavičius: Mineralų ten yra tik teorinė tikimybė, o jų išgavimo galimybės šiuo metu yra beveik neįmanomos. Yra keletas technokratų ar oligarchų, kurie stumia tas idėjas žiūrėdami šimtmečius į priekį, bet jei Amerika norėtų, nemanau, kad Grenlandijos ar Danijos vyriausybė blokuotų investicijas, neduotų licencijų ar leidimų.

Jie viską gali gauti – nuo karinio buvimo ir infrastruktūros iki ekonominių interesų įgyvendinimo – per jau egzistuojančius santykius ir sutartis su Danijos Karalyste, tad viskas susiveda į tam tikrą organizuotos grupuotės veikimo psichologiją.

Kaip kažkas pasakė, jei Trumpas yra Vakarų Putinas, tai reikia žiūrėti į receptus, kuriuos taikome Putino atžvilgiu, ir pradėti galvoti, kaip juos taikyti Trumpo atžvilgiu. Jei sakome, kad gangsteriai ir mafijozai atsitraukia tik susidūrę su rimtesniu pasipriešinimu, valia ir „raudonosiomis linijomis“, vadinasi, reikia tas ribas parodyti.

Ar tai suveiks? Kinijos atveju tai galbūt mažesniu mastu suveikė, bet iš esmės ne, nes Kinija atsilaikė. Europa irgi kol kas neatsitraukia.

T. Jermalavičius: Kinija parodė, ką turi pasiruošusi savo spintelėje naudojimui, ir Trumpui teko savo ambicijas šiek tiek prigesinti bei atsitraukti, nes jis pamatė, kad kozirių nelabai turi. Kinai nevengia to parodyti, todėl jis juos gerbia – tiek Kiniją, tiek jos režimą.

Europa dabar bando parodyti dantis, žiūrėsime, kaip bus. Yra įvairių variantų, bet principai, aplink kuriuos sukasi mūsų saugumas, pateko į grėsmės zoną, reikia žiūrėti, kokiomis priemonėmis veikti. Eskalacija gali būti neišvengiama ir jos gali reikėti. Bėda ta, kad Vašingtonas ir Trumpas galvoja, jog bet kurioje eskalacijos fazėje jie gali dominuoti ir turi dominavimo pranašumą. Panašiai galvoja ir Putinas apie karą, Ukrainą bei Europą.

Dabar reikia žiūrėti, ar mes galime išlaikyti vienybę, kokius instrumentus panaudoti – kalbama apie antiprievartos instrumentą, kuris buvo sukurtas Lietuvai patekus į bėdą dėl prekybos su Kinija. Prancūzai dabar labai ragina aktyvuoti tą instrumentą, bet čia reikia daugiau tikslumo, nes Trumpui labai svarbi vidaus politika ir visas jos peizažas.

Skirtingai nei Putinas, kuris gali didžiąja dalimi ignoruoti vidaus nuomonę kurį laiką, Trumpui tai ignoruoti nepavyks, nes artėja rinkimai į Kongresą, tie vadinamieji „midterms“. Taip pat svarbi verslo sluoksnių ir įtakingų respublikonų nuomonė. Tik 4 proc. visuomenės palaikytų Grenlandijos perėmimą jėga, tai jam turi reikšmę. Vadinasi, Europai reikia veikti hibridinėmis, partizaniškomis priemonėmis, ardant Trumpo politiką iš vidaus.

Reikia kultivuoti santykius su Kongresu, Senatu, įtakingais analitiniais centrais, verslo sluoksniais. Reikia tai daryti kantriai, preciziškai ir, jei reikia, nebijoti taikyti sankcijų ne prieš ištisus ekonomikos sektorius, o prieš konkrečias figūras Trumpo aplinkoje, kurios yra tos korupcinės sistemos dalys. Tik per ten galima daryti poveikį. Bendroji eskalacija galbūt nebūtų labai produktyvi.

Bet Trumpas turi tą kozirį, kurio ištraukimo visi su nerimu bijo – tai Amerikos pajėgos Europoje, priešraketinis skydas ir beveik šimtas tūkstančių karių. Be šių pajėgų, kaip sako dalis analitikų, atmušti Rusijos grėsmę Europai būtų neįmanoma.

T. Jermalavičius: Tai ir yra didžiausia problema. Jei mūsų patys potencialiausi instrumentai Trumpo aplinkos ir Amerikos atžvilgiu yra ekonominiai bei finansiniai, tai mūsų priklausomybė saugumo prasme nuo Amerikos sukuria asimetriją.

Poreikis išlaikyti Amerikos įsitraukimą remiant Ukrainą yra gyvybiškas, bet mes turime savęs rimtai paklausti: kaip išlošti laiko? Trajektorija yra tokia, kad mes stengiamės daryti viską, įskaitant paties Trumpo raginimus, kad iki 2027 metų Europa perimtų pagrindinę atsakomybę už savo pačios gynybą – ta kryptimi ir keliaujame. Galbūt po 2027-ųjų nebereikės tokio skaitlingo Amerikos pajėgų buvimo.

Kita problema yra ta, kad Rusija, Putinas, nelabai gerbia Europos. Jie mato ją kaip korumpuotą, išlepusią, minkštą. Pagrindinis atgrasymo faktorius jiems visada buvo Amerikos įsitraukimas ir Amerikos atsakas į jų veiksmus. Tie batalionai Lietuvoje yra aukso vertės.

Rusai pradeda nerimauti dėl Europos militarizacijos, apsiginklavimo ir gynybos industrijos plėtros, bet kol kas tai jiems neįkvepia didelės pagarbos. Rusų kultūroje yra esminis klausimas: „ar tu mane gerbi?“, „ar tu manęs bijai?“.

Jei Amerika staiga atsitrauktų ar pajėgos taptų šantažo instrumentu mūsų atžvilgiu, atgrasymas susilpnėtų. Atsirastų galimybių langas, kuris yra pakankamai siauras ir trumpas, kol Europa atsistos ant kojų gynybos prasme ir kol Trumpo imperinę prezidentūrą bent šiek tiek pradės atsverti naujas Kongresas. Tame galimybių lange jie gali priskaldyti malkų.

Visos laidos klausykite čia: