„Charlie Hebdo“ – geras verslo planas, bet ne Lietuvai

 Atrodo jau daug prikalbėta ir prirėkauta apie nykštukinio prancūzų laikraštėlio keverzotojų meną ir už jį nuo pasipiktinusių musulmonų į pakaušius susirinktą šviną. Dar neįvertintas nebent rinkodaros efektas.

Dabar menkučio (Prancūzijos mastais) popiergalio leidėjų verslas turi puikų šansą augti. Po pasaulį laksto susipriešinę demonstrantai, leidinys verčiamas į kitas kalbas – gyvenk ir žvenk. Galvojant šiek tiek ciniškai – galima įžvelgti net ir verslo planą.

Vietoje iššaudytų keverzotojų galima pasamdyti ir naujus, paišyti (piešti gali ir nemokėti) karikatūras jie gali nesirinkdami į vieną biurą – šių dienų technologijos tai leidžia. Šaudyti į juos bus sunkiau. Žinios, kad tai daroma saugumo sumetimais, reikia nepamiršti nuolat pranešti. Juk pogrindiniai kovotojai už žodžio laisvę bus dar įdomesni – nesvarbu, kad jų kūryba yra šlamštas. „Šiandien ir aš esu šlamštas“, – išdidžiai plakatą ant krūtinės užsikabins koks kairysis ateistas arba dešinysis islamofobas ir su kukluksklano kapišonu arba vaivorykštine skarele ant kaklo neš gėles (nebūtinai neužmirštuoles) prie kokios nors ambasados arba tiesiog kokiu nors prospektu. Kitaip sakant – kartu gins žodžio laisvę.

REKLAMA

Progresyvia ir demokratine save laikančioje visuomenėje daug ir bet kokios religijos nekenčiančių buldozerinių ateistų, ir tik kitos religijos negalinčių pakęsti reakcionierių, tad rinka – garantuota.

Atitinkamai sureaguos ir dūšeles ganymui kolekcionuojantys religiniai fanatikai arba tokiais besidedą populistai. Juk antai net Kremliaus statytinis Čečėnijoje – kriminalinė atmata, vagis ir galvažudys Ramzanas Kadyrovas – prisiminė, kad yra musulmonas ir suvarė (pabandyk neateiti!) į aikštes pasipiktinti milijoną (taip sako) čečėnų. Dauguma tų karikatūrų, aišku, akyse neregėjo, nes prancūzų laikraščius į kioskus ten atveža labai jau nereguliariai. Bet jie ateis arba bus suvaryti su durtuvais, kaip buvo suvaryti giedoti Rusijos himno. Arba kaip okupuotos Lietuvos mokinukai nešdavo balionus per sovietinius prazdnikus . Maskva už šį „perfomansą“ numes dar kokį milijardą, ir „didysis musulmonas“ žurnalistams vėl paaiškins, kad pinigus davė Alachas. Žodžiu, visokeriopa rinkodarinė ir net bendraekonominė nauda.

Tiesą sakant, nieko naujo. Pakanka prisiminti Salmano Rushdie istoriją, kai už knygą „Šėtoniškosios eilės“ fanatiškasis Irano mula išleido fatvą, liepiančią jį nužudyti. Sulaukęs knygos tada ilgai ieškojau radikalių patyčių iš Islamo, bet argi svarbu, kiek ten jų esama? Kartkartėmis vis pasirodydavęs priminimas, kad nuo fanatikų S.Rushdie saugo britų specialiosios tarnybos, buvo geriausia reklama rašytojui, kurio talento neginčiju.

Tiesa, jei Lietuvoje koks nors 2 000 tiražo leisgyvis laikraštukas pabandys pakartoti ką nors panašaus, tai nesuveiks. Parėkaus keli intelektualai, kurie ir šiaip dažnai rėkauja. Jei karikatūra bus apie gėjus, iš kovos prieš diskriminaciją gyvenantys visuomenininkai paprašys daugiau pinigų iš visokių fondų, interviu duos Aušrinė Marija Povilionienė. Kažkas demonstratyviai prisipažins esąs gėjus, nors toks nėra ir gaus kokią nors tolerancijos premiją.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų