„Dėl medvilninių kaukių – grubi komunikacinė klaida. Siūlymas drausti medvilninių kaukių dėvėjimą yra neadekvatus, ne laiku ir ne vietoje, kuris pirmiausia suklaidino visuomenę. <...> Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad jeigu nėra galimybės dėvėti medicininę kaukę, tai geriau medvilninė, negu jokios“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pabrėžia prof. S. Čaplinskas.
Pasak jo, renktantis, kokią kaukę dėvėti, svarbu jų filtracinės savybės.
„Yra mokslinių publikacijų, kuriose teigiama, kad kai kurių medvilninių kaukių filtracinės savybės siekia iki 60 proc. Todėl jų drausti tikrai nereikia, o toks siūlymas yra labai neatsakingas. Nes jau dabar pasigirsta komentarų, kad „pirmos ir antros pandemijos bangos metu buvo gerai, o dabar jau nebegerai ir draudžiama“, – pastebi profesorius.
S. Čaplinskas sako, kad tai yra neatsakingai paskleista, netinkama žinia visuomenei. Tačiau čia pat priduria, kad esant didesnėse uždarose patalpose visgi reikėtų rinktis geresnėmis filtracinėmis savybėmis pasižyminčias kaukes.
„Kalbant apie intensyvesnį pandemijos valdymą, ypač uždarose prastai vėdinamose patalpose kur būriuojasi žmonės, siūlyčiau naudotis aukštesnėmis filtracinėmis savybėmis pasižyminčiomis medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais. Tiek medicininių kaukių tiek ir respiratorių filtracinės savybės siekia 90 – 95 proc. Tai reiškia, kad tokiu efektyvumu yra filtruojamas žmogaus įkvepiamas ir iškvepiamas oras ir tai sumažina tikimybę įkvėpti virusų, jeigu jų yra aplinkoje.
Kadangi medicininės kaukės ne visada gerai priglunda prie veido, ant jos dėvima medvilninė kaukė padeda geriau priglusti medicininei kaukei ir taip užtikrina jos apsauginį efektą. Šia prasme siūlymas drausti dėvėti medvilnines kaukes yra ne tik klaidinanti žinia visuomenei, bet ir grubi komunikacinė klaida“, – sako profesorius.
S. Čaplinskas taip pat pastebėjo, kad privalomas kaukių dėvėjimas lauke yra perteklinis.
„Privalomas kaukių dėvėjimas atvirose viešose erdvėse yra perteklinis. Medicininės kaukės lauke rekomenduojamos tais atvejais, kai nėra galimybės užtikrinti atstumo ten kur būriuojasi žmonės.
Viešajame transporte, uždarų erdvių renginiuose ir grožio paslaugų teikėjams pirmenybė tenka respiratoriams“, – rašo profesorius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po jau kurį laiką vykusių diskusijų Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės pagaliau rado sutarimą dėl kaukių dėvėjimo lauke. Nuspręsta, kad jos reikėtų tik tada, jei neišeina išlaikyti 2 metrų atstumo. Taip pat siūloma dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius.
Kaip pranešė LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, peržvelgus naujausią literatūrą, rekomendacijas ir epidemiologinę šalies situaciją rasti bendri sprendimai.
„Nuspręsta, kad galima būtų peržiūrėti kaukių reglamentavimą Lietuvoje. Siūloma palikti reglamentavimą, kad kaukės lauke būtų dėvimos tik tada, kai 2 metrų atstumu yra kitas asmuo, išskyrus jei tai yra šeimos narys“, – sakė jis.
Taip pat jis pažymėjo, kad rekomenduojama atsisakyti kitų apsauginių priemonių – skarelių, skydelių, medžiaginių kaukių, o turėtų būti dėvimos medicininės kaukės arba respiratoriai.
„Rekomenduojame, kad turėtų būti atsisakome kitų veido dengimo pakaitalų – įvairiausių skarelių, skydelių, turėtų būti dėvimos medicininės kaukės arba respiratoriai. Keik žinau, šis siūlymas bus rytoj svarstomas Vyriausybė posėdyje“, – sakė profesorius.
Jo teigimu, manoma, kad kitos priemonės kaip medžiaginės kaukės yra nepakankamai efektyvios ir tą rodo konsultacijos su ekspertais, kurie žino jų fizikines savybes ir kt.
Jis pažymėjo, kad kol kas dėl konkrečių nurodymų, kur kokia kaukė turėtų būti dėvima, dar vyksta diskusija.
„Dabar siūlome, kad medicininės kaukės būtų dėvimos, gerai būtų, kad ir respiratoriai. Yra svarstymas, kad teikiant tam tikras paslaugas, kur yra ilgas kontaktas, turėtų būti naudojami būtent respiratoriai. Bet dar vyksta diskusija, bet ekspertai priėjo prie tokios išvados, kad dar reikia gilesnių studijų, pasitarimo su kitais ekspertais ir prieiti išgrynintos minties“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Jis pabrėžė, kad ekspertų taryba siūlymą vertina iš mokslinės pusės ir mano, kad dėl tam tikrų priemonių dėvėjimo efektyvumo kyla daug klausimų. Tačiau kaip tai galėtų būti kontroliuojama realybėje, negalėjo pasakyti.
Paklaustas, kada galėtų įsigalioti šios priemonės, profesorius sakė, kad sprendimus dėl to turės priimti Vyriausybė, tačiau tai galėtų įvykti artimiausiu metu.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pabrėžė, kad Vyriausybė, spręsdama dėl kaukių dėvėjimo lauke, kliausis ekspertų rekomendacijomis ir gali koreguoti dabartinį planą, kai kaukių lauke numatyta atsisakyti tik tada, kai sergamumas COVID-19 lyginant su dabartiniu sumažėtų 10 kartų.
Pagal Vyriausybės patvirtintą karantino sąlygų laisvinimo planą, privalomo kaukių dėvėjimo atvirose erdvėse būtų atsisakoma pasiekus vadinamąjį žalią scenarijų, t. y. kai būtų nustatoma mažiau kaip 25 nauji koronaviruso atvejai 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu šis rodiklis siekia 251 atvejį.
Šiuo metu kaukės vyresniems nei šešerių metų asmenims yra privalomos viešose vietose, išskyrus tam tikras išimtis.
Įvardijo kaip perteklinę priemonę
Jau kurį laiką buvo pasigirdę specialistų vertinimų, kad kaukės dėvėjimas lauke – perteklinė priemonė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektorius, biomedicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas yra pastebėjęs, kad net kaimyninėje Lenkijoje kaukių reikalavimai yra paprastesni.
Jis įsitikinęs, kad vos kelias sekundes lauke prasilenkus su kitu žmogumi tikimybės užsikrėsti nėra, problema atsiranda, kai yra nesilaikoma atstumo. Anot R. Jankūno rimti užsikrėtimai atsiranda tada, kai patalpoje yra daug žmonių, nesilaikoma atstumo, ventiliacija – prasta.
Portalas tv3. primena, kad vasario 21 d. Lietuvoje užfiksuotas nerimą dėl viruso plitimo keliantis rodiklis.
482 nauji atvejai
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 482 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,8 atvejo.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 tūkst. 833 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 180 tūkst. 640 žmonių, deklaruota – 132 tūkst. 430 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 8122 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 501.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3189 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6207 mirtys.
Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 3567, antra – 1524 žmonės. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 125 tūkst. 518 žmonių, abiem dozėmis – 68 tūkst. 651 žmogus.
Praėjusią parą šalyje atlikti 6527 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 51 tūkst. 452.
Be to, per parą atlikti 517 antigeno tyrimų. Iš viso jų atlikta 30 tūkst. 149.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1002 COVID-19 pacientai, 98 iš jų – reanimacijoje, deguonis papildomai tiekiamas 821 ligoniui, 57 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
